Nauji mokslo metai prasidės ir keturiasdešimt dvejose Lietuvos miestelių gimnazijose, kurioms dėl per mažo mokinių skaičiaus baigiamosiose klasėse grėsė reorganizacija. Skaičiuojama, kad tokių klasių, kuriose mokysis iki 20 mokinių, Lietuvoje bus 48. Savivaldybės sutiko išsaugoti mažesnes klases ir 50 proc. prisidėti savo lėšomis prie jų išlaikymo.
Šiandien priimtu Vyriausybės nutarimu pakoreguotas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas, kad derėtų su kovo mėnesį Vyriausybės patvirtintais mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimais. Pavasarį Vyriausybės nutarimu priimti pakeitimai leido nuo šių metų rugsėjo 1 d. formuoti III ir IV gimnazijos klases, jei tokiose klasėse susidaro ne mažiau kaip 12 mokinių ir steigėjas prideda 50 proc. lėšų ugdymo planui įgyvendinti.
III ir IV gimnazijos klasėms, kuriose mokosi nuo 12 iki 20 mokinių, iš valstybės biudžeto skiriama 50 proc. mokymo lėšų, o likusias lėšas skirs steigėjas (savivaldybės) iš savo biudžeto. Siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, dalykų pasirinkimo pasiūlą, 12–20 mokinių klasėms turi būti skiriama tiek pat lėšų, kaip ir 21–30 mokinių turinčioms klasėms.
Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos pranešimą
Socdemai, kaip ne keista, dar turi sveiko proto.
Ar dėl klasės dydžio ir toliau daromos išimtys tautinių mažumų mokykloms, o mokykloms, kuriose mokoma valstybine lietuvių kalba, išimtys daromos tik keliais atvejais? Jei taip yra, ar tai galimai nepanašu į diskriminaciją?
Na, jau įpratome, kad kai kam iš ?mūsų tarnautojų vaidenasi tautinės mažumos ten, kur jų nei yra, nei kada buvo. Todėl tų, kam iš tiesų priklauso šis statusas, jie per tiek metų taip ir neįžvelgia… Ar ne laikas pakeisti juos turinčiais gerą regą?
LENKŲ KALBOS IR LENKŲ BENDRUOMENĖS LIETUVOJE IŠSAUGOJIMO IR VYSTYMO STRATEGIJA „VILNIAUS KRAŠTAS 2040“
Lietuva nei pėdos žemės nėra iš Lenkijos užgrobusi, todėl pagal tarptautinę teisę Lietuvoje nėra tautinių mažumų. Išvada: Tautinių mažumų depertamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra naikintinas.
P. S. Ir, Lietuvos lenkų bendruomenėms atžalas savo norint mokyti lenkiškai, gimazijas savo jos gali steigti privačiomis lėšomis, taip kaip, pavyzdžiui, tai daro lietuviškos ugdymo įstaigos Lenkijoje.