Kai kūnas nuolat įsitempęs, o protas negali sustoti net naktį, daugeliui atrodo, kad geresnė savijauta – tai prabanga, o ne pasiekiamas tikslas.
Visgi, vis daugiau tyrimų rodo, kad net vienas profesionalus masažas per savaitę gali iš esmės pagerinti tiek fizinę, tiek emocinės sveikatos būklę. Ką iš tikrųjų duoda reguliarus masažas? Ir kodėl tai turėtume traktuoti ne kaip malonumą, o kaip profilaktinę priemonę, panašią į mankštą ar mitybos subalansavimą?
Kūnas reaguoja jau po pirmo masažo
Remiantis JAV atliktais tyrimais, reguliarūs masažai mažina kortizolio (streso hormono) kiekį kraujyje iki 31 %, o serotonino ir dopamino ( „laimės“ hormonų) lygis padidėja apie 30 %.
Tai reiškia, kad žmogus po masažo ne tik jaučiasi atsipalaidavęs. Jo organizme iš tikrųjų įvyksta pokyčiai, kurie skatina ramesnį miegą, geresnį virškinimą ir mažesnį nerimo lygį.
Kitas tyrimas, paskelbtas žurnale International Journal of Neuroscience, parodė, kad masažas Vilniuje du kartus per savaitę per penkias savaites pagerino nerimą ir depresijos simptomus net 50 %.
Tačiau net ir vienas masažas per savaitę jau daro poveikį, ypač tiems, kurie patiria lėtinį nuovargį, įtampą ar sėdimą darbą.
Žmonės dažnai nustemba, kiek daug problemų slepia įtemptas kūnas
Pasak masažuotojos–kineziterapeutės Vaidos Aniščiukienės, reguliarus masažas neturėtų būti laikomas tik atsipalaidavimo priemone:
„Į mane kreipiasi klientai, kurie pradžioje nori tik pailsėti, bet po kelių vizitų sako – aš vėl jaučiu savo kūną. Vienas masažas per savaitę ne tik atpalaiduoja raumenis – jis pagerina kraujotaką, limfotaką, laikyseną, netgi miegą.
Žmonės grįžta ir sako, kad pradėjo kitaip vaikščioti, mažiau skauda galvą, pagerėjo virškinimas. Kūnas susigrąžina balansą“.
Vaida pabrėžia, kad per ilgus metus susikaupusios įtampos vieno karto neišspręsi, bet savaitinis masažas tampa puikiu būdu palaikyti organizmo sistemų darną:
„Masažas yra terapija. Jis veikia ne tik raumenis, bet ir nervų sistemą. Tai ypač svarbu šiuolaikiniam žmogui, gyvenančiam nuolatinėje įtampoje“.
Gerėja ne tik fizinė būklė, bet ir emocinis fonas
Įdomu tai, kad masažas – viena iš nedaugelio procedūrų, kuri turi tiesioginį ryšį su mūsų psichika. Reguliariai atliekamas masažas sumažina streso lygį, o tai tiesiogiai susiję su:
- kraujospūdžio mažėjimu,
- širdies ritmo stabilizavimu,
- geresniu dėmesio koncentravimu,
- mažesniu dirglumu ar nuovargiu.
Masažuotojai pastebi, kad klientai po kelių seansų pradeda giliau kvėpuoti, lengviau užmiega ir net kitaip reaguoja į kasdienį stresą.
Tai rodo, kad kūnas mokosi „perkrauti“ save, o masažas tampa kaip fizinė meditacija.
Vienas vizitas per savaitę – efektyvus
Pasak specialistų, vienas masažas per savaitę yra optimalus dažnis, jei siekiame ilgalaikės gerovės.
Nors intensyvūs gydomieji masažai kartais reikalauja kelių seansų per savaitę, profilaktikai ir bendram kūno palaikymui pakanka 60–90 minučių sesijos kas septynias dienas.
Vaida Aniščiukienė pastebi, kad po mėnesio reguliarumo daugelis žmonių nebenori grįžti į „be masažo“ būseną:
„Žmonės pradeda geriau jaustis – ne tik fiziškai. Jie tampa ramesni, žvalesni, energingesni. Kai kas net pakeičia mitybą, pradeda daugiau judėti. Masažas veikia kaip impulsas – kai kūnas išsilaisvina, žmogus nori pokyčių“.
Investicija į gerą savijautą – ne prabanga, o būtinybė
Nors masažas dažnai laikomas „atsipalaidavimo procedūra“, tačiau vis daugiau gydytojų ir kineziterapeutų į jį žiūri kaip į reikšmingą prevencinį įrankį.
Tai nėra gydymas nuo visų ligų, tačiau tai – puiki pagalba organizmui atsigauti, palaikyti gyvybingumą, sumažinti uždegiminius procesus, išvalyti limfą ir tiesiog sustabdyti gyvenimo tempą bent valandai per savaitę.
Tai – sąmoningas sprendimas rūpintis savo kūnu, nervų sistema, emocijomis ir ilgalaike sveikata.
Žinoma, tai nėra stebuklas, kuris išsprendžia viską vienu prisilietimu, tačiau tai – nuoseklus kelias į geresnę savijautą. Ir jis prasideda vos nuo vienos valandos per savaitę. Kūnas tikrai tai įvertins – tyliai, bet užtikrintai.
