Paryžius, 2025 m. liepos 24 d. – Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas paskelbė, jog šių metų rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu Prancūzija oficialiai pripažins Palestinos valstybę pranešė Reuters.
E. Makronas savo pranešime naujienų platformoje X pridūrė, kad šis sprendimas atitinka šalies istorinę įsipareigojimą siekti teisingo ir tvaraus taikos sprendimo Vidurio Rytuose, o Prancūzija būtų pirmoji didžioji Vakarų valstybė – G7 narė – žengsianti tokį žingsnį.
Jis taip pat kreipėsi laišku į Palestinos Autonomijos prezidentą Mahmudą Abasą, ragindamas nedelsiant:
-
įvesti paliaubas
-
paleisti visus Hamas paimtus įkaitus,
-
teikti masinę humanitarinę pagalbą Gazai,
-
užtikrinti Hamas demilitarizaciją ir Gazos rekonstrukciją,
-
sukurti nuolatinę Palestinos valstybę, kuri pripažintų Izraelį.
Palestinos atstovai pasveikino šį Prancūzijos sprendimą – tai laikoma reikšmingu žingsniu tarptautinės teisės ir savarankiškumo link.
Tačiau Izraelio vadovybė į tokį E. Makrono pareiškimą reagavo aštriai. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu pavadino E. Makrono sprendimą „apdovanojimu terorizmui“, teigdamas, kad prie tokių aplinkybių Palestinos valstybė taptų šturmo aikštele Izraelio sunaikinimui, o ne taikiam sugyvenimui. Jis aiškiai išsakė įsitikinimą, kad palestiniečiai siekia valstybės vietoje Izraelio, o ne šalia jo.
Gynybos ministras Izraelis Kacas (יִשְׂרָאֵל כַּ״ץ) šį žingsnį apibūdino kaip gėdingą kapituliaciją prieš terorą. Jis pateikė aiškią žinią: Izraelis neleis įsikurti Palestinos valstybei, kuri kelia grėsmę jo saugumui ir egzistencijai.
Kartu su E. Makrono sprendimu sulaukė kritikos ir Jungtinės Valstijos – Valstybės sekretorius Markas Rubijus pavadino jį nekaltu veiksniu, tarnaujančiu Hamas propagandai, „Šis sprendimas yra įžeidimas spalio 7-osios teroro aukoms ir tarnauja Hamas propagandai“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius.
Tuo pat metu pasaulyje auga diplomatinių įtampų frontas – Jungtinės Valstijos atsitraukė iš Gazos paliaubų derybų, dėl Hamas pasitraukimo požymių ir Palestinos atstovai ragina tarptautinę bendruomenę sustiprinti spaudimą sustabdyti konfliktą ir užtikrinti humanitarinę pagalbą.
Kodėl tai svarbu?
-
Prancūzija tampa pirmąja didžiausia Vakarų šalimi, oficialiai pažadėjusia pripažinti Palestinos valstybę – tai ženklas, kad tarptautinė parama vienvaldžiam Izraelio požiūriui gali silpnėti.
-
E. Makronas taiko šį žingsnį kaip strateginę priemonę atgaivinti dviejų valstybių sprendimą, ilgą laiką laikytą pagrindine taikos formuluote Vidurio Rytuose.
-
Prancūzijos sprendimas suteikia impulso tarptautiniam diplomatiniam judėjimui – kitos valstybės (pvz., Belgija, Malta, Malta, Kroatija) gali paskelbti Palestinos pripažinimą kuomet liepos pabaigoje Niujorke vyks konferencija, kurioje bus svarstomas dviejų valstybių planas.
Prancūzijos sprendimas oficialiai pripažinti Palestinos valstybę šių metų rugsėjį – drąsus politinis žingsnis, kuris gali pakeisti Vakarų pasaulio valstybių požiūrį į Artimųjų Rytų konfliktą. Ir tai gali tapti katalizatoriumi platesniam tarptautiniam Palestinos pripažinimui.
Nieko naujo. Žinant, kiek daug valstybių jau pripažino Palestiną. Bet kodėl jie neįkūrė tos savo valstybės, kai JTO leido jau seniai?
Ožkų ir avių augintojams kurti valstybę yra nelengva.
Makrono elgesys gana kvailas ir dviprasmiškas. Iš vienos pusės sveikintinas siekis dėl Palestinos valstybės pripažinimo,
bet tie raginimai Mahmudui Abasui tą ir aną nedelsiant padaryti – tik rodo padėties nesuvokimą. Juk Palestina VISA okuota Izraelio, už viską kas okupuotoje šalyje vyksta atsakingas okupantas. Ką gali Abasas? Nieko jis negali be Izraelio leidimo!
Okupantams linkiu kuo daugiau nesėkmių ir nuostolių.
Europos branduolinių raketų povandeninio povandeninio laivo valdymo sistemos šaltinio kodą pavogė įsilaužėliai.
Kovos valdymo sistemos (CMS) šaltinio kodas, valdantis daugiau nei 60 branduolinių balistinių raketų, esančių Prancūzijos branduoliniuose povandeniniuose laivuose, buvo pavogtas ir iš dalies nutekintas internete.
Nežinome, kas nulaužė „Karinio jūrų laivyno grupę“, bet įsilaužimas atrodo tikras, o įsilaužėlis grasina nutekinti visą šaltinio kodą, įslaptintus inžinerinius dokumentus ir aukšto saugumo karinius pranešimus nuo pat 2006 m.
Šis šaltinio kodas kartu su kitais įslaptintais dokumentais, kurie, kaip teigiama, buvo pavogti, galėtų leisti kenkėjiškiems veikėjams potencialiai perimti keturių Prancūzijos balistinius povandeninius laivus, galinčius neštis į šalį balistines raketas (SLBM). Šie laivai gabena iš viso 64 M51 balistines raketas (SLBM), kurių skrydžio nuotolis siekia iki 11 000 km, o tai reiškia, kad jos per kelias minutes galėtų pasiekti Niujorką ir Vašingtoną. Pranešama, kad kiekviena iš šių 64 raketų neša nuo šešių iki dešimties nepriklausomai pritaikomų TN 75 termobranduolinių galvučių, kurių kiekvienos galia siekia daugiau nei 110 kilotonų arba maždaug 7 kartus didesnė nei ant Hirošimos numestos atominės bombos.
Tai reiškia, kad įsilaužėliai šiuo metu galėtų valdyti daugiau nei 600 branduolinių galvučių, o skrydžio laikas iki bet kurio taikinio, esančio jų diapazone, būtų matuojamas dešimtimis minučių.
brighteon.com/5ad271ac-de77-4583-8d5e-ce28e5bf678b