Geopolitiniai postūmiai
Romoje, Italijoje susitikę Europos Sąjungos lyderiai sutarė kurti dar vieną fondą Ukrainai remti. Ketvirtojoje Ukrainos Atstatymo konferencijoje nuo Rusijos invazijos pradžios dalyvavo virš 5000 dalyvių iš įvairių Europos šalių, įskaitant ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
„Europos pavyzdinis Ukrainos atstatymo fondas“ pradeda darbą su 220 mln. eurų pradiniu kapitalu. Jo tikslas yra pritraukti investicijas iš privataus ir viešojo sektoriaus ir pasiekti 500 mln. eurų iki 2026 metų.
Tai bus didžiausias nuosavybės kapitalo fondas Ukrainai, skirtas skatinti investicijas į energetiką, transportą, žaliavas ir dvigubos paskirties pramonę, taip pat kurti privataus kapitalo ekosistemą šalyje.
Šis fondas yra dalis platesnio ES paramos paketo Ukrainai, kuris šiuo metu siekia 2,3 mlrd. eurų. Tikimasi, kad ateityje bus galima mobilizuoti iki 10 mlrd. eurų investicijų Ukrainos atstatymui.
Sakydama atidarymo kalbą, Europos Komisijos pirmininkė Uršulė fon der Lejen džiaugėsi, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „padarė tai, ką daugelis sakė esant neįmanoma“, įskaitant didelius nuostolius Rusijos Juodosios jūros laivynui ir strateginei aviacijai, ir kad jos toliau stabdo Rusijos kariuomenę.
Ji taip pat pridūrė, kad karas tapo išteklių ir konkuruojančių gynybos sistemų kova, todėl ES turi toliau finansuoti Ukrainą ir ją perginkluoti.
Pagal planą „Gynybinė parengtis 2030“ ES planuoja atlaisvinti išteklius ir rasti tinkamą erdvę savo finansų sistemoje, kad galėtų auginti Europos gynybos pramonę ir padėti plėtoti Ukrainos gynybos sektorių, pabrėžė fon der Lejen.
Klausantis jos kalbos ir žiūrint į džiugius susirinkusiųjų veidus buvo galima pagalvoti, kad karas Ukrainoje baigtas, Rusija kapituliavo, o vakarų Europa laimingai išsisuko iš bėdos susimokėdama Kijevui už jos gynybos paslaugas.
Deja, kol susirinkusieji diskutavo apie Ukrainos atstatymą, Rusija ją toliau griovė, atakuodama miestus šimtais dronų ir raketų bei žudydama jų civilius gyventojus.
Be jokios abejonės, labai gerai, kad ES galvoja ir planuoja bei skiria lėšas būsimam Ukrainos atkūrimui, bet, atsiprašome už tiesumą ir tiesą, jei driskių orda nebus sustabdyta, gali taip nutikti, kad ne tik nebebus ką atstatyti, bet ir nebus kam tą daryti.
Geriausia investicija šiandien yra visiškas Rusijos pajėgų sutriuškinimas ir pilnas ekonominis embargas.
Ukrainos prezidentas konferencijoje sakė, kad „žvalgyba ir mūsų partneriai turi visą informaciją, rodančią, kad Rusija ketina toliau vilkinti šį karą. Putinas atmeta kiekvieną galimybę sudaryti tikras paliaubas. Jis nenori tikros taikos. Putinas yra priklausomas nuo karo ir žudymo, ir tik tikra jėga gali priversti jį atsikratyti šios priklausomybės. Štai kodėl mūsų gynyba Ukrainoje turi būti pakankamai stipri“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Tuo pat metu, kitoje pasaulio pusėje, Kuala Lumpūre, Malaizijoje, JAV diplomatijos galva Markas Rubijus susitiko su Rusijos užsienio teroro ministru Sergejumi Lavrovu. „Tai buvo nuoširdus pokalbis. Tai buvo svarbus pokalbis“, – sakė M. Rubijuso po maždaug 50 minučių trukusio pokalbio.
Kitaip sakant, labiausiai tikėtina, kad Lavrovas įprastu Maskvai leksikonu pasiuntė amerikietį ten, kur ukrainiečiai nusiuntė rusų laivą.
Galbūt todėl JAV prezidentas Donaldas Trampas paklaustas apie taikos derybas žurnalistams atsakė, kad V. Putino pareiškimai apie taikos siekį buvo „beprasmiai“ ir jis dabar svarsto galimybę paremti įstatymo projektą, kuriuo Rusijai būtų įvestos griežtos sankcijos, įskaitant 500 proc. muitus valstybėms, kurios perka Rusijos naftą, dujas, uraną ar kitas eksportuojamas medžiagas.
Kitas dalykas, rodantis, kad Trampas pradeda prarasti kantrybę ir galimai jau supranta, kad Putinas laiko jį tiesiog oranžiniu durneliu, yra jo pažadas, kad Jungtinės Valstijos toliau tieks ginklus Ukrainai per NATO, ir kad pirmadienį jis padarys „svarbų pareiškimą“ dėl Rusijos.
Ką gi, laukiame pirmadienio vakaro.
Lūžio taškai
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi naujausia žvalgybos ataskaita, pranešė, kad 2025 m. Rusija patyrė apie 236 000 karinio personalo nuostolių (žuvusiųjų ir sužeistųjų), o iš viso, nuo 2022 m., kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, – 1 022 460 aukų ir tokiu būdu perkopė milijoną.
Atsižvelgdami į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenis, analitikai pažymėjo, kad 2025 m. birželį vidutiniškai per dieną Rusijos aukų skaičius buvo maždaug 1 080, o per mėnesį – 32 000.
„Nuo 2025 m. kovo mėn. rusų aukų skaičius kiekvieną mėnesį nuosaikiai mažėjo, o birželio mėn. vidutinis dienos aukų skaičius buvo mažiausias nuo 2024 m. balandžio mėnesio. Nuosaikus Rusijos aukų skaičiaus sumažėjimas įvyko tuo pačiu metu, kai Rusijos atakos visoje fronto linijoje tęsėsi dideliu mastu, o Rusija nuolat darė pažangą Donbase“, – teigiama atnaujintoje Jungtinės Karalystės žvalgybos ataskaitoje.
Greičiausiai tam įtakos turėjo gerėjantys orai, nes sužeistieji turėjo didesnę tikimybę išgyventi mūšio lauke.
Kijevo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka paskelbė apie 260 mln. grivinų (apie 6,5 mln. JAV dolerių) skyrimą visapusiškai bepiločių orlaivių perėmimo sistemai, kuria siekiama atremti Rusijos dronų atakas Ukrainos sostinėje.
Lėšos bus panaudotos ne tik įrangai įsigyti, bet ir efektyviai reagavimo sistemai sukurti. Įgyvendinant šią iniciatyvą steigiamas dronų operatorių mokymo centras. Šioje specializuotoje įstaigoje bus rengiami specialistai, kurie valdys bepiločius orlaivius perėmėjus.
„Dirbame glaudžiai koordinuodami veiksmus su Generaliniu štabu, oro pajėgomis ir gynybos pajėgomis, kad pasiektume maksimalią sinergiją su esama oro gynybos sistema“, – sakė Tkačenka. Jis taip pat pažymėjo, kad per bandomąjį projekto „Švarus dangus“ etapą Kijeve buvo perimta beveik 550 priešo bepiločių orlaivių.
Gaila, bet Lietuvoje iš ukrainiečių nesimokoma. Vietoje to, kad būtų realiai dirbama saugant valstybės piliečius nuo galimų grėsmių iš oro, sugebama tik malti liežuviais ir demonstruoti visišką panieką jos gyventojams, laikant juos bukesniais už bukus. Tą eilinį kartą pademonstravo į Lietuvos teritoriją įskridęs ir nukritęs vienišas imitacinis rusų dronas „Gerbera“.
Ukrainoje net vaikai žino, kad nors jis ir imitacinis, jame driskiai dažnai įtaiso 3-5 kg sprogmenų, tačiau už civilinę saugą atsakingiems mūsų valstybės pareigūnams atrodo, kad jie yra visiškai nepavojingi civiliams. Užtenka paslėpti priedangoje premjerą su Seimo pirmininku ir problema išsisprendžia savaime.
O jei trys „Gerberos“?
Neduokdie, dešimt „šachedų“.
Mūšio linija
Remiantis Pietų Korėjos gynybos žvalgybos agentūros duomenimis, nuo praėjusių metų spalio Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė apie 28 000 konteinerių su ginklais ir artilerijos sviediniais. Kaip pažymima, daugiausia buvo perduota 152 mm kalibro amunicijos. Šis kalibras yra viena iš pagrindinių Rusijos kariuomenėje naudojamų artilerijos šaudmenų rūšių ir yra suderinamas su įvairiomis Rusijos ginklų sistemomis, įskaitant savaeiges ir velkamąsias haubicas bei patrankas.
Šią savaitę pagrindiniai mūšiai ant žemės vyko Pokrovsko apylinkėse, kur vien tik praėjusią parą fiksuota du trečdaliai visame fronte vykusių susirėmimų.
Rusų karo nusikaltėliai tęsė atakas iš oro, sąmoningai siekdami kuo daugiau civilių aukų.
Tokiu būdu, koncentruojant smūgius ir į taikinius vienu metu paleidžiant apie 300 šachedų ir kombinuojant juos su raketomis, Kijeve nužudyti mažiausiai 2 žmonės, sužeisti 22, Lvove sužeista 10, Černovcuose – du nužudyti ir 24 sužeisti, Lucke aukų pavyko išvengti. Slovianske rusai „šachedais“ sugriovė ligoninę.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kalbėdamas apie smūgius, sakė: „Šachedai“ vėl danguje. Ukrainos kariai numuša nemažą jų dalį, bet, deja, ne visus.“
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė kiekviename puolime ir toliau naudoja šimtus specialių bepiločių lėktuvų, imitatorių. „Šių dronų paskirtis – perkrauti priešlėktuvinę gynybą ir apsunkinti „šachedų“ perėmimą. Tai yra jų (rusų) sąmoningas ir bjaurus teroras“, – pabrėžė prezidentas.
Rusijos pajėgos per savaitę užėmė apie 20 kvadratinių kilometrų – tai žemiausias rodiklis nuo balandžio pabaigos.
Driskiai aktyviai ieško silpnų vietų Ukrainos gynyboje, ypač Charkovo ir Lugansko kryptimis, naudoja dronus su dideliais sprogmenimis ir optiniais kabeliais, siekdami trikdyti ukrainiečių logistiką ir gynybą.
Ukrainiečiai atsako dronų smūgiais į Rusijos gilumą, naikina ordos karinių vienetų štabus, logistinius punktus, taip pat karinės pramonės, ryšių ir aviacijos taikinius.
Naktį Rusijos Kstovo mieste (netoli Nižnyj Novgorodo) iš kažkur atskridę dronai susprogdino naftos perdirbimo gamyklą, o patį miestą paliko be elektros tiekimo.
Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Aludarių gildijai, Tube TC, Medijų rėmimo fondui, poniai Salvijai M. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.
