Per pirmuosius šešis 2025 metų mėnesius Lietuvos oro uostai (LTOU) aptarnavo daugiau kaip 3,3 mln. keleivių – tai yra beveik 9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Toliau išlaikomas rekordinis keleivių skaičiaus augimo tempas – per pirmąją 2025 metų pusę LTOU tinkle aptarnauta daugiau keleivių nei bet kada anksčiau tuo pačiu laikotarpiu.
Keleivių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį augo visuose trijuose Lietuvos oro uostuose – lyginant tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Didžiausias šuolis fiksuotas Palangos oro uoste, kuriame aptarnauta 24 proc. daugiau keleivių nei prieš metus. Kauno oro uoste keleivių skaičius šiemet augo beveik 21 proc. Didžiausiame šalyje Vilniaus oro uoste per pirmuosius šešis metų mėnesius aptarnauta beveik 2,36 mln. keleivių, arba 4,5 proc. daugiau nei prieš metus.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostuose 6 proc. augo skrydžių skaičius, vyko 28,5 tūkst. skrydžių. Pradėtos vykdyti tokios naujos kryptys kaip Kaunas-Peskara, Vilnius-Bergenas, Vilnius-Katanija, Vilnius-Praha, Vilnius-Tirana ir Vilnius-Budapeštas.Pridėti papildomi dažniai strategiškai svarbiomis kryptimis – Vilnius-Amsterdamas, Vilnius-Talinas, Vilnius-Briuselis, Vilnius-Kopenhaga, Vilnius-Ciurichas.
Lyderystė tarp Baltijos šalių
Pagal bendrą tiek pirmojo pusmečio, tiek birželio keleivių skaičių Lietuvos oro uostų tinklas užtikrintai pirmauja tarp visų Baltijos šalių oro uostų.
Per Lietuvos oro uostus pirmą pusmetį keliavo net 40,3 proc. Baltijos šalių keleivių, kai tuo pačiu laikotarpiu Rygos oro uostas aptarnavo 40,1 proc. (3,3 mln. keleivių), o Talino oro uostas – 19,6 proc. (1,6 mln.)- birželio mėnesio abiejų kaimyninių šalių oro uostų statistika rodo mažėjantį keleivių skaičių (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais). Palyginimui – pirmąjį šių metų kalendorinės vasaros mėnesį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo aptarnauta 667 tūkst. keleivių, t.y.2,1 proc. daugiau nei prieš metus.
„Džiaugiamės Lietuvos oro uostų pasiektais rezultatais ir išlaikoma lyderyste Baltijos šalyse. Ypač matome augantį regioninių oro uostų vaidmenį – Palangoje fiksuojamas didžiausias keleivių augimas, dabar jau vykdomi skrydžiai į Antaliją, dedame visas pastangas, kad poilsinių krypčių būtų dar daugiau – rudenį prasidėtų skrydžiai iš Palangos į Egiptą. Ne mažiau svarbios ir kitų valstybių sostinės – Vilniuje startavo kryptys į Prahą, Tiraną ir Budapeštą, o Kaune – į Peskarą. Atsinaujinanti infrastruktūra, naujos skrydžių kryptys ir nuosekliai gerėjanti paslaugų kokybė daro mūsų oro uostus vis patrauklesnius tiek keleiviams, tiek kelionių organizatoriams“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Susisiekimo oru kokybės proveržis
Primenama, kad naujausia Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) ataskaita pažymi, kad Lietuva net 20 proc. pagerino netiesioginio susisiekimo rodiklį (keliaujant per jungiamuosius oro uostus) – planuoti keliones su persėdimu iš Lietuvos šiemet tapo daug patogiau negu pernai. Pagal netiesioginio susisiekimo augimą Lietuva užėmė 3-iąją vietą tarp visų Europos šalių.
Parengta pagal LTOU pranešimą
