Birželio 13–15 dienomis Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos. Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip šių dienų rengėjas, pasiūlys plačiausią programą: visą savaitgalį Senojo arsenalo kiemelyje muziejaus svečių lauks amatų užsiėmimai, pamokos ir kitos nepamirštamos veiklos bei patirtys.
Šių metų tema – senieji žaidimai ir jų reikšmė miesto kultūroje. Renginio ašimi taip pat taps nauja archeologijos paroda „Nešventieji radiniai“, atskleidžianti, kaip žaidimai, kasdienybė ir nešventos pramogos pynėsi su renesanso laikų Vilniaus gyvenimu.
Prie renginio šiemet prisideda ir kiti muziejaus padaliniai – Pilininko namas, Gedimino pilies bokštas, Istorijų namai, Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir Vinco Kudirkos muziejus, kuriuose lankytojų lauks įvairios ekskursijos ir užsiėmimai.
Kaip pabrėžia Senosios istorijos parodų padalinių vadovė Simona Stalilionytė, Europos archeologijos dienos – šventė ne tik archeologijos profesionalams, mėgėjams ar muziejaus lankytojams: „Visų pirma – tai renginiai šeimoms ir plačiajai visuomenei.
Nėra geresnio būdo pažinti senąsias kultūras, amatus ir gyvenimo būdą, nei pačiam juos patirti. Geriausias pažinimas ateina per patyrimą, o geriausias patyrimas – tai užsiėmimai, kuriuose kiekvienas gali prisiliesti prie senųjų meistrystės subtilybių.“
Žaidimai – daugiau nei pramoga
XVI–XVII a. Vilniaus gyventojams žaidimai buvo ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir svarbi socialinio gyvenimo dalis. Jie jungė skirtingus luomus, amžiaus grupes, peržengdavo net religinių normų ribas. Vilniaus didikai žaidė kvirkatą – šaškių pirmtaką iš arabų kraštų, taip pat mėgavosi šachmatais, nardais, „malūnu“ ir kitais žaidimais.
Šachmatai buvo laikomi gero išsilavinimo ženklu, o jų universalumas jungė žmones, nepaisant jų kilmės. Archeologiniai radiniai liudija, kad žaidimai buvo neatsiejami net nuo kunigaikščių rūmų kasdienybės – čia rasta medinių šachmatų figūrų, kaulinių vaikštukų.
„Žaidimų dvasia buvo artima net dabartinės Prezidentūros teritorijoje veikusių Vyskupų rūmų gyventojams. Čia prieš trisdešimt metų atlikti archeologiniai tyrimai atskleidė iki tol nežinomas, bet išskirtines detales apie Vilnių kaip renesanso miestą.
Surasti žaidimų kauliukai ir vaikštukai, kuriuos gamino amatininkų kvartalo kauladirbys, liudija ne tik pramogas, bet ir amatininkų meistrystę“, – pasakoja parodos kuratorė, renginio koordinatorė Virginija Rimkutė.
Programoje – nuo stalo iki kiemo žaidimų
Europos archeologijos dienų metu muziejaus kiemas ir archeologijos paroda taps gyva senųjų žaidimų erdve. Lankytojai galės susipažinti su įvairiais stalo žaidimais, mokytis jų taisyklių, dalyvauti turnyruose dėl dienos prizų. Tai ne tik galimybė patirti istoriją per žaidimą, bet ir atrasti, kaip žaidimai formavo bendravimo papročius.
Senieji žaidimai išlieka svarbūs ir šiandien – nors jų taisyklės paprastos, žaidimų trukmė ir sudėtingumas priklauso nuo žaidėjų pasiryžimo ir patirties.
„Prie žaidimo lentos visi lygūs – ir direktoriai, ir trečiokai, ir močiutės. Mokytis atsparumo, laimėti ir pralaimėti gali kiekvienas. Tokia gyvo bendravimo forma – tikra priešprieša skaitmeniniam pasauliui. Kol žaidžiame, tol gyvename ir mokomės“, – sako Judita Korsakienė, viena iš patyrimų muziejaus „Vikingų kaimas“ įkūrėjų ir švietėjų.
Šeštadienio kulminacija – vakarinis stalo žaidimų turnyras, o sekmadienį žaidimų dvasia tęsis.
Senieji lauko žaidimai buvo daugiau nei pramoga – jie lavino koordinaciją, reakciją, taiklumą. Šiandien jų dvasią puoselėja archeologas dr. Arūnas Puškorius, kuris kvies ne tik išgirsti apie senovinį apavą, bet ir dalyvauti odinių kamuoliukų mėtymo čempionate.
Archeologas pasakoja: „Turi buri – vienas iš senųjų žaidimų, kurio mane mokė senelis. Jo taisyklės paprastos, žaidimas universalus ir labai lavinantis.
Tokie žaidimai – svarbūs senovėje ir svarbūs dabar – padeda išgyventi, stiprina bendrystę. Šis žaidimas labai smagus tuo, kad nepaprastai lavina koordinaciją, judesių ir reakcijos greitį. Tai yra tos savybės, kurios buvo labai svarbos senovės žmogui, norint išgyventi, ir svarbios ir šiandien.“
Renesanso molio paslaptys: tarp amato ir laisvos kūrybos
Šeštadienį vyks ne tik žaidimų turnyrai – svečius pasitiks ir „Vilniaus puodžių cecho“ meistrai. Jie rodys, kaip kuriami moliniai indai ir kokliai. Norintieji galės patys prisiliesti prie žiedimo rato, išbandyti renesanso puodžių amatą.
Anot cecho vadovo Dainiaus Strazdo, renesanso laikų keramika išsiskiria meninės raiškos laisve, spalvų gausa, blizgia glazūra. Net broku laikyti bruožai, tokie kaip suklijavimas ar glazūros išbėgimai, tuomet buvo vertinami kaip natūrali kūrybos dalis: „Man labai imponuoja ta visiška laisvė. Renesanso keramika, apimant ir koklius, yra turtingiausias laikotarpis.
Gotikos keramika buvo gerokai santūresnė, joje daugiau vyravo forma, o renesanso laikotarpiu prie formos prisideda spalva. Įdomu, jog mūsų gotika buvo nepaprastai laisva meninės raiškos požiūriu, ir renesansas tai perėmė.
Kitur renesansas buvo kur kas labiau reglamentuotas ir struktūruotas, taisyklingesnis, pasakytume. Po renesanso keramika, ypač koklininkystė, tampa dar griežtesnė, tikslesnė.“
Visą savaitgalį muziejaus švietėjai kvies į žaidimus ir kūrybą mažuosius tyrinėtojus: jų laukia smėlio dėžės archeologija, koklių lipdymas, koklių spalvinimas. Aktyviausieji galės išbandyti ieties metimą, virvės tempimo varžytuves ir kitus smagius užsiėmimus.
Visi renginiai ir parodos lankymas – nemokami. Rengėjai kviečia atsinešti tik gerą nuotaiką, šypseną ir noro įsitraukti į žaismingą Vilniaus renesanso atmosferą.
Paroda „Nešventieji radiniai“ – apie renesanso kasdienybę
Žaismingumas ir linksmumas buvo neatsiejami nuo renesanso žmogaus pasaulėžiūros. Tai atsispindi ne tik žaidimuose, bet ir įvairiuose kasdienybės dalykuose. Europos archeologijos dienų kulminacija taps birželio 11 dieną Senajame arsenale atidaroma paroda „Nešventieji radiniai“.
Parodoje pristatomi Prezidentūros teritorijoje vykdytų archeologinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys XVI–XVII a. Vilniaus vyskupų rūmų gyvenimo būdą ir amatininkų kvartalo darbą.
Tarp eksponatų – molinės taurės, stiklinės su polichrominiais ornamentais, žaidimų figūros ir net XVI a. falo formos ąsotėlis, kuris liudija apie renesanso humoro jausmą ir atvirą požiūrį į gyvenimo džiaugsmus.
„Tai ne tik amato meistriškumo įrodymas, bet ir priminimas, kad renesanso laikotarpiu humoras ir laisvos alegorijos buvo svarbi miesto kultūros dalis. Tai klausimas, kiek tame laikotarpyje buvo šventumo, o kiek – paprasto linksmumo, kuris buvo būdingas net dvasininkams“, – sako V. Rimkutė.
Birželio 13–15 dienomis vyksiančios Europos archeologijos dienos – septintus metus Lietuvoje rengiamas tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo bei archeologinio paveldo pristatymui.
Šiais metais jas rengia beveik 50 institucijų visoje Lietuvoje. Gausi programa, apimanti daugiau nei 100 renginių ir veiklų, siūlo apžiūrėti parodas, dalyvauti pamokose, prisijungti prie ekskursijų, paklausyti paskaitų, dalyvauti žygiuose. Beveik visi renginiai nemokami, programa skelbiama čia.
