Ketvirtadienis, 24 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Europos archeologijos dienos Vilniuje: žaismingas renesansas ir nešventieji radiniai

www.alkas.lt
2025-06-12 06:00:00
0
Archeologijos savaitgalyje - žaismingas Vilniaus renesansas ir nešventieji radiniai | A. Bėkštos nuotr.

Archeologijos savaitgalyje - žaismingas Vilniaus renesansas ir nešventieji radiniai | A. Bėkštos nuotr.

Birželio 13–15 dienomis Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos. Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip šių dienų rengėjas, pasiūlys plačiausią programą: visą savaitgalį Senojo arsenalo kiemelyje muziejaus svečių lauks amatų užsiėmimai, pamokos ir kitos nepamirštamos veiklos bei patirtys.

Šių metų tema – senieji žaidimai ir jų reikšmė miesto kultūroje. Renginio ašimi taip pat taps nauja archeologijos paroda „Nešventieji radiniai“, atskleidžianti, kaip žaidimai, kasdienybė ir nešventos pramogos pynėsi su renesanso laikų Vilniaus gyvenimu.

Prie renginio šiemet prisideda ir kiti muziejaus padaliniai – Pilininko namas, Gedimino pilies bokštas, Istorijų namai, Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir Vinco Kudirkos muziejus, kuriuose lankytojų lauks įvairios ekskursijos ir užsiėmimai.

Kaip pabrėžia Senosios istorijos parodų padalinių vadovė Simona Stalilionytė, Europos archeologijos dienos – šventė ne tik archeologijos profesionalams, mėgėjams ar muziejaus lankytojams: „Visų pirma – tai renginiai šeimoms ir plačiajai visuomenei.

Nėra geresnio būdo pažinti senąsias kultūras, amatus ir gyvenimo būdą, nei pačiam juos patirti. Geriausias pažinimas ateina per patyrimą, o geriausias patyrimas – tai užsiėmimai, kuriuose kiekvienas gali prisiliesti prie senųjų meistrystės subtilybių.“

Archeologijos savaitgalyje - žaismingas Vilniaus renesansas ir nešventieji radiniai | A. Bėkštos nuotr.
Archeologijos savaitgalyje – žaismingas Vilniaus renesansas ir nešventieji radiniai | A. Bėkštos nuotr.

Žaidimai – daugiau nei pramoga

XVI–XVII a. Vilniaus gyventojams žaidimai buvo ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir svarbi socialinio gyvenimo dalis. Jie jungė skirtingus luomus, amžiaus grupes, peržengdavo net religinių normų ribas. Vilniaus didikai žaidė kvirkatą – šaškių pirmtaką iš arabų kraštų, taip pat mėgavosi šachmatais, nardais, „malūnu“ ir kitais žaidimais.

Šachmatai buvo laikomi gero išsilavinimo ženklu, o jų universalumas jungė žmones, nepaisant jų kilmės. Archeologiniai radiniai liudija, kad žaidimai buvo neatsiejami net nuo kunigaikščių rūmų kasdienybės – čia rasta medinių šachmatų figūrų, kaulinių vaikštukų.

„Žaidimų dvasia buvo artima net dabartinės Prezidentūros teritorijoje veikusių Vyskupų rūmų gyventojams. Čia prieš trisdešimt metų atlikti archeologiniai tyrimai atskleidė iki tol nežinomas, bet išskirtines detales apie Vilnių kaip renesanso miestą.

Surasti žaidimų kauliukai ir vaikštukai, kuriuos gamino amatininkų kvartalo kauladirbys, liudija ne tik pramogas, bet ir amatininkų meistrystę“, – pasakoja parodos kuratorė, renginio koordinatorė Virginija Rimkutė.

Archeologijos savaitgalyje - žaismingas Vilniaus renesansas ir nešventieji radiniai | A. Bėkštos nuotr.
Archeologijos savaitgalyje – žaismingas Vilniaus renesansas ir nešventieji radiniai | A. Bėkštos nuotr.

Programoje – nuo stalo iki kiemo žaidimų

Europos archeologijos dienų metu muziejaus kiemas ir archeologijos paroda taps gyva senųjų žaidimų erdve. Lankytojai galės susipažinti su įvairiais stalo žaidimais, mokytis jų taisyklių, dalyvauti turnyruose dėl dienos prizų. Tai ne tik galimybė patirti istoriją per žaidimą, bet ir atrasti, kaip žaidimai formavo bendravimo papročius.

Senieji žaidimai išlieka svarbūs ir šiandien – nors jų taisyklės paprastos, žaidimų trukmė ir sudėtingumas priklauso nuo žaidėjų pasiryžimo ir patirties.

„Prie žaidimo lentos visi lygūs – ir direktoriai, ir trečiokai, ir močiutės. Mokytis atsparumo, laimėti ir pralaimėti gali kiekvienas. Tokia gyvo bendravimo forma – tikra priešprieša skaitmeniniam pasauliui. Kol žaidžiame, tol gyvename ir mokomės“, – sako Judita Korsakienė, viena iš patyrimų muziejaus „Vikingų kaimas“ įkūrėjų ir švietėjų.

Šeštadienio kulminacija – vakarinis stalo žaidimų turnyras, o sekmadienį žaidimų dvasia tęsis.

Senieji lauko žaidimai buvo daugiau nei pramoga – jie lavino koordinaciją, reakciją, taiklumą. Šiandien jų dvasią puoselėja archeologas dr. Arūnas Puškorius, kuris kvies ne tik išgirsti apie senovinį apavą, bet ir dalyvauti odinių kamuoliukų mėtymo čempionate.

Archeologas pasakoja: „Turi buri – vienas iš senųjų žaidimų, kurio mane mokė senelis. Jo taisyklės paprastos, žaidimas universalus ir labai lavinantis.

Tokie žaidimai – svarbūs senovėje ir svarbūs dabar – padeda išgyventi, stiprina bendrystę. Šis žaidimas labai smagus tuo, kad nepaprastai lavina koordinaciją, judesių ir reakcijos greitį. Tai yra tos savybės, kurios buvo labai svarbos senovės žmogui, norint išgyventi, ir svarbios ir šiandien.“

Archeologijos savaitgalyje - žaismingas Vilniaus renesansas ir nešventieji radiniai | A. Bėkštos nuotr.
Archeologijos savaitgalyje – žaismingas Vilniaus renesansas ir nešventieji radiniai | A. Bėkštos nuotr.

Renesanso molio paslaptys: tarp amato ir laisvos kūrybos

Šeštadienį vyks ne tik žaidimų turnyrai – svečius pasitiks ir „Vilniaus puodžių cecho“ meistrai. Jie rodys, kaip kuriami moliniai indai ir kokliai. Norintieji galės patys prisiliesti prie žiedimo rato, išbandyti renesanso puodžių amatą.

Anot cecho vadovo Dainiaus Strazdo, renesanso laikų keramika išsiskiria meninės raiškos laisve, spalvų gausa, blizgia glazūra. Net broku laikyti bruožai, tokie kaip suklijavimas ar glazūros išbėgimai, tuomet buvo vertinami kaip natūrali kūrybos dalis: „Man labai imponuoja ta visiška laisvė. Renesanso keramika, apimant ir koklius, yra turtingiausias laikotarpis.

Gotikos keramika buvo gerokai santūresnė, joje daugiau vyravo forma, o renesanso laikotarpiu prie formos prisideda spalva. Įdomu, jog mūsų gotika buvo nepaprastai laisva meninės raiškos požiūriu, ir renesansas tai perėmė.

Kitur renesansas buvo kur kas labiau reglamentuotas ir struktūruotas, taisyklingesnis, pasakytume. Po renesanso keramika, ypač koklininkystė, tampa dar griežtesnė, tikslesnė.“

Visą savaitgalį muziejaus švietėjai kvies į žaidimus ir kūrybą mažuosius tyrinėtojus: jų laukia smėlio dėžės archeologija, koklių lipdymas, koklių spalvinimas. Aktyviausieji galės išbandyti ieties metimą, virvės tempimo varžytuves ir kitus smagius užsiėmimus.

Visi renginiai ir parodos lankymas – nemokami. Rengėjai kviečia atsinešti tik gerą nuotaiką, šypseną ir noro įsitraukti į žaismingą Vilniaus renesanso atmosferą.

Archeologijos savaitgalyje - žaismingas Vilniaus renesansas ir nešventieji radiniai | A. Bėkštos nuotr.
Archeologijos savaitgalyje – žaismingas Vilniaus renesansas ir nešventieji radiniai | A. Bėkštos nuotr.

Paroda „Nešventieji radiniai“ – apie renesanso kasdienybę

Žaismingumas ir linksmumas buvo neatsiejami nuo renesanso žmogaus pasaulėžiūros. Tai atsispindi ne tik žaidimuose, bet ir įvairiuose kasdienybės dalykuose. Europos archeologijos dienų kulminacija taps birželio 11 dieną Senajame arsenale atidaroma paroda „Nešventieji radiniai“.

Parodoje pristatomi Prezidentūros teritorijoje vykdytų archeologinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys XVI–XVII a. Vilniaus vyskupų rūmų gyvenimo būdą ir amatininkų kvartalo darbą.

Tarp eksponatų – molinės taurės, stiklinės su polichrominiais ornamentais, žaidimų figūros ir net XVI a. falo formos ąsotėlis, kuris liudija apie renesanso humoro jausmą ir atvirą požiūrį į gyvenimo džiaugsmus.

„Tai ne tik amato meistriškumo įrodymas, bet ir priminimas, kad renesanso laikotarpiu humoras ir laisvos alegorijos buvo svarbi miesto kultūros dalis. Tai klausimas, kiek tame laikotarpyje buvo šventumo, o kiek – paprasto linksmumo, kuris buvo būdingas net dvasininkams“, – sako V. Rimkutė.

Birželio 13–15 dienomis vyksiančios Europos archeologijos dienos – septintus metus Lietuvoje rengiamas tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo bei archeologinio paveldo pristatymui.

Šiais metais jas rengia beveik 50 institucijų visoje Lietuvoje. Gausi programa, apimanti daugiau nei 100 renginių ir veiklų, siūlo apžiūrėti parodas, dalyvauti pamokose, prisijungti prie ekskursijų, paklausyti paskaitų, dalyvauti žygiuose. Beveik visi renginiai nemokami, programa skelbiama čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
  2. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
  3. Kviečia Europos archeologijos dienos!
  4. Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 
  5. Ateinantį savaitgalį – Europos archeologijos dienos
  6. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos: skelbiami nemokami renginiai
  7. Archeologija po tavo kojomis: visoje Lietuvoje prasideda Europos archeologijos dienų savaitgalis
  8. Archeologijos dienos: lauže žaižaruojantys indai Gedimino kalno papėdėje
  9. Artėja Europos archeologijos dienų savaitgalis: programoje – beveik 100 renginių
  10. Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis dalyvaus Europos archeologijos dienose
  11. Moksleiviai kviečiami dalyvauti Vasaros archeologijos mokykloje Dubingiuose
  12. Rudens lygiadienis Vilniuje bus minimas su prikeltomis Senosios Europos deivėmis
  13. „Stiklo istorijos“ laukia archeologijos mylėtojų
  14. Jau atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
  15. Ką atskleidė Lietuvos archeologijos pradininko T. Daugirdo išlikęs dienoraštis?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime

2025 07 23
Susisiekimas, neįgalieji | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia

2025 07 23
Žuvys
Lietuvoje

Per pusmetį į vandenis išleista virš 17 mln. žuvų jauniklių

2025 07 23
Žvyrkelis
Lietuvoje

Žvyrkelių asfaltavimo programa įgauna pagreitį

2025 07 23
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai |
Lietuvoje

Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas

2025 07 23
Namų atnaujinimas
Lietuvoje

Namų atnaujinimui numatyta 26 mln. eurų paramos

2025 07 23
Pinigai
Lietuvoje

Tyrimas: kuo lietuviai keistų II pensijų pakopą

2025 07 23
Kompiuteris ir šuo
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: kova su elektroniniais nusikaltimais nepakankama

2025 07 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Žemės ūkis pripažintas nacionaliniam saugumui svarbia sritimi
  • +++ apie Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas
  • Vaje - apie Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime
  • Quiet Grunge revoliucija: pilkos ir smėlinės spalvos sugrįžta
  • Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia
  • Kaip išsirinkti sportinę aprangą moterims?

Kiti Straipsniai

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai |

Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas

2025 07 23
Raminta Popovienė

Ministerija siūlo koreguoti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas balus

2025 07 23
Tautosakos archyvas

Lietuvių tautosakos archyvui – 90: šiai progai įprasminti Valstybės pažinimo centre atidaroma speciali paroda

2025 07 23
Kad būtų užtikrinta būtinoji pagalba, kasdien šalyje reikia per 300 donorų kraujo

NKC prašo skubiai paaukoti kraujo, senka beveik visų grupių atsargos

2025 07 23
Gedimino pilies kalnas

„Šventaragis“: ant Gedimino pilies kalno vyks koncertai su ausinėmis ir ateities vizijos

2025 07 23
Kremzliniam audiniui būdingo karkaso su inkapsuluotomis užląstelinėmis pūslėmis panaudojimo kremzlės gydymui schema

Lietuvių mokslininkai kuria ateities gydymą osteoartritui

2025 07 23
Ignalina atšventė 159 gimtadienį

Ignalina atšventė 159 gimtadienį

2025 07 23
„Kartų kaita“, 1976 m.

Susitikimas su menotyrininke Danguole Ruškiene

2025 07 22
Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje

2025 07 22
Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

2025 07 22

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Žemės ūkis pripažintas nacionaliniam saugumui svarbia sritimi
  • +++ apie Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas
  • Vaje - apie Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Jei nepainioju apie Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Sapiegų rūmai | sapiegurumai.lt nuotr.

„Kultūros naktis“ Sapiegų rūmuose: parodos atidarymas ir išskirtinis šokio pasirodymas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai