Geopolitiniai postūmiai
Žiurkė spąstuose. Taip galima būtų pavadinti padėtį, į kurią save įvarė Putino chunta. Jei dar tiksliau – teroristinę Rusiją pastatė Ukraina. Ir tai yra veiksmai, kuriems tęsiantis Putino režimo kracho galime sulaukti labai greitai.
Ukraina tik dabar pradėjo tikrą karą su Rusiją, kitaip tariant, ėmė vykdyti nacistinės Kremliaus chuntos demilitarizaciją: sprogdinami strateginiai bombonešiai, tiltai, gamyklos, jau ne prie Ukrainos sienos, o Rusijos gilumoje: nuo Murmansko srities iki Vladivostoko.
Operacija „Voratinklis“ pademonstravo, jog FSB, GRU, turinčios kontroliuoti pasienį ir šalies vidaus saugumą tiesiog neveikia.
Ir nors ginčijamasi, kiek ukrainiečiai sunaikino Rusijos strateginės oro ginkluotės – 10 ar 35 %, pats kovinių ukrainietiškų Trojos dronų atakos faktas – smūgis Putinui į paširdžius ir į klyną vienu metu.
Kremlių ištiko panikos priepuolis sužinojus, jog driskių kariniai oro uostai atakuoti pasinaudojant rusiškais sunkvežimiais ir kroviniais. Tad dabar FSB turi darbo iki ausų galiukų, tikrinant visas iš eilės didesnes transporto priemones šalies viduje.
Nėra abejonių, kad ukrainiečiai jau rengia sekančias operacijas. SBU išradingumas, lekiantys į orą tiltai, karininkai ir generolai, leidžia manyti, jog išvysime dar įdomesnių fejerverkų.
Operacija „Voratinklis“ – nepaprastai didelis smūgis milijonams rusų, jų tikėjimui Putino galia, režimo nepajudinamumu. Tai smūgis žemiau juostos Rusijos generaliniam štabui, kurio vadovai, strategai ir planuotojai atrodo kaip paskutiniai nevykėliai, o gal net ir kaip nusikaltėliai, dėl kurių aplaidumo patirti triuškinantys smūgiai karinei pramonei ir oro pajėgoms.
Pagaliau Kijevas nusispjovė į vakarų šalių nuogąstavimus, pergyvenimus, raginimus susilaikyti nuo karinio atsako. Ir tai vienintelė teisinga strategija, nepaisant to, jog JAV prezidentas Donaldas Trampas leido suprasti, jog Maskvos atakos ir reikėjo tikėtis.
Oranžinis Semas tikriausiai ne iki galo suvokia, jog būtent tokiu būdu jis pritaria Rusijos rengiamoms civilių žudynėms, kuriomis dar vakar baisėjosi. Štai toks išvirkščias ir dvigubas tariamų Ukrainos rėmėjų veidas.
Kijevas, matydamas šią dviveidystę, nebekreipia dėmesio į „didelių“ vyrų virpčiojimus ir daužo Rusiją iš peties. Kito varianto Ukraina neturi: sunaikinti Putino chuntą arba pačiai būti sunaikinta. Maskvoje ir kituose didžiuosiuose miestuose kaukia sirenos, kaip Antrojo pasaulinio karo metais. Rusijoje nesaugus nei vienas. Ir tai Putino nuopelnas.
Ukrainos smūgiai į karinius Rusijos objektus pademonstravo, jog Putino Rusijos karinė galybė – prasimanymas. Jei per kelias valandas galima sunaikinti 20 % strateginės ginkluotės, tai su sąjungininkų pagalba, NATO Kremlių ant menčių paguldytų per parą. Be galimybės atsistoti.
Šiandien, kuomet niekaip nesusiburia visokios „norinčiųjų“, nors greičiau – neįgaliųjų koalicijos, tam, kad pasiųsti nors šimtą tūkstančių taikdarių į Ukrainą, į kelnes skystai bezdant politikos manekenams, ukrainiečiai kaunasi už visą Europą.
Jau nebe juokais teigiama, kad iškilus Rusijos pavojaus Europai klausimui, pirmiausia tektų kreiptis pagalbos į Kijevą. Nes tik ukrainiečiai ir niekas kitas šiandien gali apginti Vakarų civilizaciją nuo barbarų ordų antplūdžio.
Du šimtai tūkstančių ukrainiečių rytiniame NATO flange, te neįsižeidžia mūsų sąjungininkai, labai stiprus ir realus atgrasymo veiksnys. Lietuvos ir Europos politikai, kurie šiandien pavėlavę daugiau nei dešimt metų, pagaliau vykdo tai, ką galima vadinti karinės galios stiprinimu, turėtų atsipeikėti ir suvokti, jog mes JAU turime savo kariuomenę.
Tai milžiniška karinė galia, beveik nenusileidžianti Rusijos armadai. Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, Volodymyro Zelenskio teigimu, sudaro 980 000 kariškių. Kartu su rezervo personalu, Kijevas turi 2,2 milijono karių. Rusijos armija skaitlingumu ne ką didesnė. Žinia, norint įveikti priešininką, reikia turėti trigubai didesnį puolamąjį potencialą. Taip, kad Rusijos šansai užgrobti Ukrainą lygūs nuliui.
O mūsų šansai apsiginti – 100 %, tačiau su sąlyga, jei mes ir toliau aktyviai remsime Ukrainos kariuomenę, kaip mus vienintelę realiai ant žemės ginančią Europos kariuomenę.
Tačiau šiam tikslui pasiekti reikalinga „įgaliųjų“ koalicija.
Lūžio taškai
Jungtinė Karalystė nutarė pasigaminti 12 naujų atakos povandeninių laivų. Kiras Starmeris pažymėjo, jog nauji branduoliniai povandeniniai laivai šalies laivyne atsiras 2030-iais. JK išleis 15 mlrd. svarų sterlingų branduolinių kovinių galvučių programai. Strateginė ginkluotė – patikimiausia Rusijos atgrasymo priemonė.
Skelbiama apie nutekintus Kinijos žvalgybos duomenis, kuriais remiantis Kremlius Kiniją įvardina, kaip „priešą“. „The New York Times“ skelbia, jog Kinija vis dažniau verbuoja rusų žvalgus bei mokslininkus tam, gautų prieigą prie slaptų karinių technologijų. FSB esą įspėja, kad Kinija kelia rimtą grėsmę Rusijos saugumui.
Kinų žvalgai šnipinėja Arktyje prisidengdami kasybos bendrovėmis ir universitetų mokslinių tyrimų centrais. Manoma, kad tokiu būdu Pekinas ruošia dirvą teritorinėms pretenzijoms Rusijai pareikšti. Ypatingą nerimą Kremliui kelia slapti Kinijos planai aneksuoti rytines Rusijos teritorijas.
Štai jums ir tautų draugystė, „neturinti ribų“. Kinija, kaip ir Rusija, taip pat nori plėstis. Tik ši plėtra numatoma į resursais prisotintą Sibirą. Kremliaus silpnumas, įsivėlimas į alinantį karą Ukrainoje, skatina Pekiną ieškoti silpnųjų „strateginio draugo“ pusių. Konfliktas su Rusija Kinijai būtų naudingas, siekiant nukreipti šalies piliečių dėmesį nuo augančių vidaus problemų.
Maskva suvokia, jog gali tapti lengvu kąsniu Pekinui, todėl prie Kinijos sienos rengia branduolinio atsako scenarijus, kurie skirti tam atvejui, jei kinų pajėgos įžengtų į Rusijos teritoriją. Šie niūrūs scenarijai rodo, kad Rusijos FSB, SVR ir GRU turi galvos skausmą ne tik dėl NATO plėtros ir karo Ukrainoje.
Mūšio linija
Teroristinė Rusija surengė, taip vadinamą, atsakomąją ataką, smogdama Ukrainos miestams vienu masiškiausių kombinuotu oro smūgiu nuo pat pilno masto invazijos pradžios. Penktadienio naktį Ukrainos teritorija atakuota bepiločiais orlaiviais, balistinėmis raketomis, „Kalibrais“ ir strateginių bombonešių raketomis.
Driskiai apšaudė Kijevo, Dniepropetrovsko, Zaporožės, Poltavos, Sumų ir Černigovo sritis. Charkovui rusai smogė aviacinėmis bombomis, vienas žmogus žuvo, daug sužeistųjų.
Labai svarbu tai, jog „atsakomojo smūgio“ metu, ukrainiečiai surengė atakas prieš strateginius karinius Rusijos objektus, naftos perdirbimo gamyklas ne tik Briansko, Kursko, bet ir Maskvos srityje.
Ir nors vakarų žiniasklaida skelbia, jog Maskva ruošiasi keršyti Kijevui, smogdama šalies vyriausybei ir žvalgybos tarnybų vadavietėms, ukrainiečiai taip pat nemiega. Operacija „Voratinklis“ tęsiasi. Niekas nežino, kada, kurioje vietoje gali išlėkti į orą į Kremlių skubantis kortežas.
Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Aludarių gildijai, Tube TC, Medijų rėmimo fondui, poniai Salvijai M. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.
