Beveik penkiasdešimt ligonių, medikų, gydymo įstaigų ir kitų nevyriausybinių organizacijų vieningai išreiškė nepritarimą Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamam vadinamajam „priemokų įstatymo“ projektui ir kreipėsi į Seimo narius. Tai – didžiausio masto medicinos sektoriaus bendruomenės susivienijimas nuo 1991 m.
Beveik 50 organizacijų, kurios kreipėsi į Seimą, ragina įstatymų pakeitimų rinkinį grąžinti tobulinti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad būtų užtikrintas skaidrus, įtraukus ir duomenimis grįstas derinimo procesas su socialiniais partneriais.
„Tai ne šiaip įstatymų paketas. Tai dokumentai, kurie griauna pacientų valios autonomiją – vieną kertinių modernios medicinos principų. Valstybė negali ignoruoti bendruomenės, kuri yra ne tik sveikatos sistemos pagrindas, bet ir atsakingas bei kvalifikuotas partneris. Jau anksčiau esu sakęs: nevyriausybinės organizacijos išmano sistemą, dalijasi įžvalgomis ir nori būti išgirstos. Šiuo atveju – nebuvo“, – sako Andrejus Rudanovas, kreipimąsi į Seimo narius inicijavusios nevyriausybinės organizacijos European Life Science & Knowledge Institute, ginančios viešą interesą, partneris.
Gyvybės mokslų teisės eksperto teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas „priemokų įstatymo“ pakeitimų rinkinys turi rimtų sisteminių trūkumų, nes:
-
Nebuvo dialogo su socialiniais partneriais.
„Projektai nebuvo tinkamai aptarti. Dialogo nebuvo – nei su pacientais, nei su gydytojais, nei su įstaigomis. Tai – nepriimtina demokratinėje valstybėje“, – sako A. Rudanovas.
-
Neatsakyta į esminius klausimus.
„Vis dar nesame sulaukę atsakymo į svarbiausią klausimą: kas, kiek ir kada turi būti apmokama iš PSDF biudžeto? Be šio aiškumo jokios reformos negali būti laikomos tvariomis“, – teigia teisininkas A. Rudanovas.
Jis tęsia, kad projektų aiškinamajame rašte įvardyta, jog PSDF lėšomis kompensuojamos kainos yra suvidurkinti (t.y. vidutiniai) dydžiai, o ne individualios kiekvienos gydymo įstaigos konkrečiam pacientui suteiktų paslaugų sąnaudos (nors įstaigos tokias individualias paslaugas privalo teikti). Tai kelia klausimų dėl personalizuotos medicinos ir jos teikimo sąlygų.
-
Trūksta skaidrumo ir duomenų pagrįstumo.
„Aiškinamajame rašte pateikiama informacija viena kitai prieštarauja, o argumentai paremti 2016 metų duomenimis. Šiandien, kai turime galimybę dirbti su realiu laiku atnaujinamais duomenimis, remtis 9 metų senumo skaičiais – tai ne tik neatsakinga, bet ir pavojinga“, – aiškina A. Rudanovas.
Jis tęsia, kad pateiktas poveikio vertinimas nėra pagrįstas prognozėmis, faktiniais duomenimis ir pan., pasisakė tiek Teisingumo ministerija, tiek Vyriausybės teisės grupė, bet jų pastabos, kaip ir organizacijų, liko neįvertintos.
-
Neįvertinta korupcijos rizika.
„Projektai atitinka net 4 iš 5 kriterijų, kai STT išvada yra privaloma, tačiau jos vis dar nėra. Jei net Seimo pirmininkas viešai įvardina „vokelių“ grėsmę, tai signalas, kad šių projektų negalima priimti aklai“, – sako viešą interesą ginantis A. Rudanovas.
Be to, anot gyvybės mokslų teisės eksperto, išlieka rimta problema dėl sveikatos įstaigų vadybos:
„Būtina užtikrinti, kad viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos nuosekliai, atsakingai ir nuolatos laikytųsi LR DK reikalavimų, tinkamai planuotų specialistų darbo krūvius, pamainų perdavimą, faktinio darbo apskaitą ir apmokėjimą. Jeigu tai būtų įgyvendinta – gydytojų vidutinio etato darbo užmokesčio (bruto) skirtumo iš esmės neliktų. Ir tada nebūtų darbo užmokesčio skirtumo tarp viešojo ir privataus sektoriaus.“
Parengta pagal European Life Science & Knowledge Institute pranešimą
