Birželio 1 d., įsigaliojo Gyventojų registro įstatymo pakeitimai, priimti siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) greitai ir mažesniais kaštais vykdyti surastų palaikų atpažinimo darbus, esant galimybei greičiau surasti giminaičius.
Įstatyme įtvirtinta, kad su okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų giminystės ir svainystės ryšiais susijusių asmenų elektroninio pašto adresas ir fiksuotojo arba mobiliojo ryšio numeris gali būti teikiami LGGRTC – kai to reikia rengiant okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą, ieškant jų giminaičių.
Pagal iki šiol galiojusį teisės aktą LGGRTC gaudavo tik gyventojų adresą, bet negaudavo nei elektroninio pašto, nei fiksuoto ar mobilaus ryšio telefono numerio.
Kaip projekto pateikimo metu pažymėjo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, pokario laikotarpiu žuvo apie 20 tūkst. partizanų, vykstant atpažinimo procesui Registrų centrui, turinčiam dalį LGGRTC reikalingų duomenų, jais dalintis neleido įstatymas.
„Mes turėtume skatinti Lietuvos piliečius, jungiantis prie Registrų centro, užpildyti anketą, kurios prašo, tai būtų pagalba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui greičiau atlikti savo darbą.“
