Pirmą kartą Vilniuje susitikę 12-os Šiaurės ir Rytų šalių transporto ministrai priėmė pareiškimą, kuriuo sutarė stiprinti karinio mobilumo jungtis ir atnaujinti strateginę transporto infrastruktūrą. Reaguojant į augančias saugumo grėsmes Europoje, ypatingas dėmesys skiriamas didesniam Europos Sąjungos finansavimui karinio mobilumo koridoriams stiprinti.
Šis pareiškimas priimtas regiono ministrų susitikime,prie kurio prisijungė ir aukšto lygio Europos Sąjungos (ES) bei NATO atstovai. Jame pabrėžiama, kad investicijos į karinio mobilumo projektus – kelius, geležinkelius, jūrų ir oro uostus bei kitą strateginę infrastruktūrą – ne tik stiprina gynybinius pajėgumus, bet ir prisideda prie visos Europos transporto sistemos kokybės gerinimo, atsparumo bei junglumo didinimo.
ES raginama tokius projektus laikyti strateginiais ir būsimoje 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje numatyti jiems gerokai didesnį finansavimą.
„Dabartinė geopolitinė realybė aiškiai parodė, kad turime veikti išvien – iš esmės stiprinti strateginį transporto tinklą ir skirti tam daugiau investicijų. Transporto infrastruktūra turi būti tiek stipri, kad kasdien patikimai tarnautų žmonėms, ir kartu pakankamai atspari, kad atlaikytų karo meto iššūkius. Tai – mūsų kolektyvinės gynybos stuburas“, – pabrėžė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Pasak jo, tokie didelės apimties projektai kaip „Rail Baltica“, kurie anksčiau buvo vertinami pirmiausia kaip komerciniai, šiandien tampa neatsiejama saugumo architektūros dalimi. Užbaigus projektą, kelionė geležinkeliu iš Vilniaus iki Lenkijos sienos truks vos 2,1 valandos, iš Rygos – 3,3, o iš Talino – 5,7 valandos, t. y. kelionės laikas sutrumpės beveik perpus. Taigi tokie projektai esmingai pagerins junglumą regione.
Parenta pagal susisiekimo ministerijos pranešimą
