Trečiadienis, 30 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuvos mokslininkai kuria naują technologiją, galinčią pakeisti stiklo pramonę

www.alkas.lt
2025-05-24 08:38:45
1
Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute

Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute | LEI nuotr.

Stiklo pramonė yra viena iš daugiausiai energijos naudojančių ir didžiausią CO₂ pėdsaką paliekančių industrijų. Pagrindinė to priežastis – stiklo lydymui naudojamos gamtinės dujos, kurių degimo metu išskiriama daug anglies dvideginio. Spręsti šią problemą siekia Lietuvos mokslininkai kartu su partneriais iš Vokietijos ir Švedijos – jie kuria inovatyvius plazmos degiklius, galinčius iš dalies pakeisti iškastinį kurą ir sumažinti stiklo gamybos poveikį klimatui.

Tvarūs sprendimai

2023 m. Lietuvos energetikos institutas (LEI) pradėjo tarptautinį projektą „Tvari šilumos gamyba su adaptyvia kuro technologija“ (GIFFT). Jo tikslas – pakeisti stiklo lydymo procese naudojamą iškastinį kurą, diegiant alternatyvius, mažai CO₂ išskiriančius energijos šaltinius. Neseniai pasibaigė projekto bandomasis etapas, kurio metu buvo testuojami du inovatyvūs plazmos degiklio prototipai, galintys sumažinti stiklo pramonės anglies dioksido emisijas.

Gegužę bandymus Lietuvoje kartu su LEI mokslininkais atliko projekto partneriai – Vokietijos įmonių „PlasmaAir“ ir „SCHOTT“ atstovai bei tyrėjai iš Chalmerso technologijos universiteto (Švedija). Testuoti du plazmos degiklio prototipai, kurių vieną sukūrė plazmos palaikomo degimo srityje besispecializuojantys vokiečiai „PlasmaAir“, o kitą – LEI mokslininkai.

Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute
Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute | LEI nuotr.

Abu šie degikliai skiriasi savo konstrukcija. Vokiečių sukurtas degiklis plazmos srautą sukuria iš vandenilio ir metano dujų mišinio, o degimui reikalingas deguonis į šį srautą įterpiamas vėliau. Tuo tarpu Lietuvos mokslininkų sukurtas degiklis plazmos srautui formuoti naudoja deguonį, o kuras įterpiamas jau į suformuotą plazmą.

Bandymų metu buvo lyginama, kuris degiklis turi daugiau privalumų. Svarbų vaidmenį šiame procese atliko tyrėjai iš Chalmerso technologijos universiteto, kurie vykdė išsamius matavimus, naudodami pažangią diagnostinę įrangą. Vis dėlto, galutiniai atsakymai paaiškės tik atlikus kruopščią surinktų duomenų analizę Švedijoje. Kitais metais degiklius planuojama išbandyti nebe laboratorijoje, bet stiklo gamykloje, imituojant realias gamybos sąlygas.

 Svarbūs pokyčiai

Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute
Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute | LEI nuotr.

„PlasmaAir“ atstovas dr. Steffen Pauly džiaugėsi sėkmingai pavykusiu eksperimentu ir išreiškė viltį, kad išbandyti plazmos degikliai greitai galės pasitarnauti stiklo pramonei.

„Atlikome eksperimentą su mūsų sukurtu plazmos degikliu, kuris kaip plazmos dujas naudoja vandenilį, o į plazmos srautą vėliau įterpiamas metanas ir deguonis. Iš pradžių kilo iššūkių, tačiau eksperimentas buvo sėkmingas, esame labai patenkinti, kad viskas pavyko pakankamai sklandžiai, – pasakojo jis. – Projekto metu ieškome įvairių būdų, kaip elektrifikuoti šildymo procesus stiklo pramonėje – tai itin svarbu siekiant reikšmingai sumažinti CO₂ emisijas. Šiuo metu dauguma stiklo gamintojų kaip pagrindinį šilumos šaltinį naudoja gamtines dujas, o jų degimas yra svarbiausia anglies dioksido išmetimo priežastis šioje industrijoje. Mūsų siūloma plazminė sistema leistų išlaikyti esamą šiluminę galią, tačiau dalį energijos tiekti elektros pagalba, taip ženkliai sumažinant CO₂ emisijas.“

Platus pritaikymas

Bandymų metu testuotus degiklius siekiama iš pradžių pritaikyti Vokietijos stiklo gamintojai  „SCHOTT“ ir bendrovei „Panevėžio stiklas“. Pasak projekto koordinatoriaus, LEI vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Nerijaus Striūgo, plazmos degikliai ateityje gali būti panaudoti ne tik stiklo pramonėje, bet ir kitose šakose, kur būtinos aukštos temperatūros. Pavyzdžiui, cemento ar aliuminio pramonėse. Jei projektas vystysis sėkmingai, pašnekovo manymu, naujos technologijos stiklo gamyboje gali būti įgyvendintos per artimiausią dešimtmetį.

 „Abu išbandyti degikliai turi savo privalumų ir trūkumų. Mūsų sukurtas degiklis išsiskiria stabilumu ir deguonies naudojimu plazmos formavimui, kas suteikia didesnį lankstumą bei galimybes naudoti įvairius degiųjų dujų mišinius. Tuo tarpu partnerių „PlasmaAir“ degiklis degiųjų dujų mišinį naudoja savo viduje, todėl jo pritaikymas kitiems dujų mišiniams yra ribotas.

Kita vertus, partneriai jau daugelį metų specializuojasi plazmos sistemų kūrime ir siūlo paruoštus galutinius produktus, o jų inžineriniai sprendimai leidžia greitai šalinti gedimus, užtikrinant aukštą patikimumą bei ilgaamžiškumą stiklo krosnyse. Tai – išties svarbu, nes krosnys stiklo pramonėje  be sustojimo turi veikti net kelis dešimtmečius. Stabdyti jų darbą yra brangu ir rizikinga, kadangi nukritus temperatūrai, stiklas sukietėja ir krosnį reikia perstatyti iš naujo“, – paaiškino jis.

Projekto koordinatorius pasakoja, kad svarbus bandymų tikslas buvo išmatuoti krosnyje degančios liepsnos temperatūrą, įvertinti fizikinius proceso parametrus, šilumos pernašos intensyvumą. Kitas laukiantis žingsnis – bandymai pačioje stiklo gamykloje, imituojant realias gamybos sąlygas.

 „Labiausiai norėjosi pamatyti plazminio degiklio veikimo procesą krosnies viduje. Nors panašių bandymų atviroje patalpoje atlikta daug, buvo įdomu stebėti, kaip viskas veikia pačioje krosnyje, aukštoje temperatūroje. Pirminiai rodikliai buvo išties geri, tačiau tiksliau rezultatus galėsime įvertinti tik kartu su partneriais iš Chalmerso technologijos universiteto atlikus surinktų duomenų analizę, – sako jis. – Įvertinę rezultatus ir optimizavę degiklių veikimą, kitų metų pavasarį vyksime į „SCHOTT“ gamyklą, kur juos išbandysime eksperimentinėje krosnyje, beveik realiomis sąlygomis.“

Naujos galimybės

LEI Degimo procesų laboratorijoje vykusių eksperimentų eigą atidžiai stebėjo Vokietijos stiklo gamintojo „SCHOTT“ atstovas Volkeris Ohmstede. Jis atskleidė, kad įmonės tikslas – per artimiausią dešimtmetį tapti neutralia CO₂ atžvilgiu. Tačiau tai neįmanoma, kol stiklo gamybos procese naudojamas metanas – pagrindinis CO₂ emisijų šaltinis stiklo lydymo metu.Todėl „SCHOTT“ aktyviai ieško sprendimų, leidžiančių transformuoti energijos tiekimą. GIFFT projekto metu kuriami plazminiai degikliai yra vienas iš realiausių žingsnių šia kryptimi.

Ohmstede pabrėžė, kad plazminiai degikliai atveria svarbias naujas galimybes. Jie leidžia derinti skirtingus energijos šaltinius – iškastinį kurą ir elektrą – ir taip lanksčiai reaguoti į energijos prieinamumą ar kainų svyravimus. Tokia hibridinė sistema itin aktuali pereinant prie švaresnės pramonės. Pavyzdžiui, dienos metu būtų galima naudoti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių, o naktį ar esant energijos trūkumui, grįžti prie metano.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žaliasis vandenilis pramonėje: Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai siūlo aplinkai nekenksmingą technologiją
  2. Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA
  3. Lietuvos moksleiviai iš Europos fizikos olimpiados grįžo su keturiais medaliais
  4. Tarp Lietuvos ir Švedijos pradeda plaukioti didžiausias keleivinis–krovininis keltas
  5. B. Genzelis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ryšiai su užsienio šalimis siekiant Nepriklausomybės
  6. Energetikos ir technikos muziejus kviečia „Įkvėpti mokslo“
  7. Dirbtiniam protui nereikia priešintis, jį reikia išnaudoti
  8. Pritarta Suomijos ir Švedijos narystei NATO
  9. Ratifikuoti NATO sutarties protokolai
  10. Šilumos siurbliai Oras-Oras: kur jie tinka?
  11. Europos fortų kongresas atvyksta į Kauno tvirtovę
  12. Vilniuje bus bandomas autonominis autobusas
  13. Ministrai pakomentavo įvykį Baltijos jūroje, pradėtas ikiteisminis tyrimas
  14. Atkurtas ryšys su Švedija per kabelį Baltijos jūroje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. taiva says:
    2 mėnesiai ago

    Maniau, kad Lietuvos energetikos institutas (kiek pamenu, esantis Kaune) jau baigė savo veiklą, o pasirodo , toliau kuria naujoviškas technogijas, dalyvauja tarptautiniuose projektuose.Šaunuoliai Kauno mokslininkai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkams – daugiau draudimo įmokų kompensacijų

2025 07 30
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos

2025 07 29
Santaros klinikos | lsveikata.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Santaros klinikose įdiegta išmanioji pagalbos iškvietimo sistema

2025 07 29
Simonas Gentvilas | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Dėl galimo piktnaudžiavimo šaukiamas Seimo komiteto posėdis

2025 07 29
Sudaryta darbo grupė naujai Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo redakcijai parengti
Lietuvoje

Rudenį Seimas žada grįžti prie gyvūnų gerovės klausimo

2025 07 29
Larsas Klingbeilas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Vokietijos vicekancleriu

2025 07 29
Vyriausybė
Lietuvoje

Tartasi, kaip geriau reaguoti į bepiločių keliamas grėsmes

2025 07 29
Žirmūnų skveras
Lietuvoje

Sostinėje tęsiamas viešųjų erdvių atnaujinimas

2025 07 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Globalistas apie J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?
  • Redacted apie Izraelio sąjungininkai atsitraukia: įtarimai dėl karo nusikaltimų Gazoje stiprėja
  • +++ apie Rudenį Seimas žada grįžti prie gyvūnų gerovės klausimo
  • Dave Rubin apie Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai: „Sąjungininkai mokės, JAV uždirbs“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Leliūnuose prasidėjo tarptautinis tradicinės keramikos simpoziumas
  • Ūkininkams – daugiau draudimo įmokų kompensacijų
  • Kaip dokumentų valdymo sistema padeda sutaupyti?
  • Kirpyklų įranga, kuri tikrai atsiperka – ką perka sėkmingiausi salonai

Kiti Straipsniai

Leliūnuose prasidėjo tarptautinis keramikos simpoziumas

Leliūnuose prasidėjo tarptautinis tradicinės keramikos simpoziumas

2025 07 30
Žemės ūkis

Ūkininkams – daugiau draudimo įmokų kompensacijų

2025 07 30
Keliaujame į Kirgiziją

Keliaujame į Kirgiziją: 10 dalykų, kurie atskleidžia šios šalies grožį

2025 07 29
Mažesnė kaina – didesni pavojai? Ką privalote žinoti apie negyvenamosios paskirties NT

Mažesnė kaina – didesni pavojai? Ką privalote žinoti apie negyvenamosios paskirties NT

2025 07 29
Kiek metų jums duotų dirbtinis protas? Kviečia išbandyti Vilniaus centre

Kiek metų jums duotų dirbtinis protas? Kviečia išbandyti Vilniaus centre

2025 07 29
Žvejai verda žuvienę

Kur susitinka jūra ir istorija – Jūros žvejo šventė Šventojoje

2025 07 29
„Nemunaičiai“ vizualizacija

Pasaulinio lygio architektai tęs Kauno „Nemunaičių“ kvartalo plėtrą

2025 07 29
Lietuvos mokiniai iš Tarptautinės biologijos olimpiados grįžo su keturiais medaliais

Lietuvos mokiniai iš Tarptautinės biologijos olimpiados grįžo su keturiais medaliais

2025 07 29
Kūlgrindos varžybos

Kūlgrindos varžybos ir istorinės žaidynės – neatrasta Lietuvos sporto kultūros dalis

2025 07 28
Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje

Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje

2025 07 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Globalistas apie J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?
  • Redacted apie Izraelio sąjungininkai atsitraukia: įtarimai dėl karo nusikaltimų Gazoje stiprėja
  • +++ apie Rudenį Seimas žada grįžti prie gyvūnų gerovės klausimo
  • Dave Rubin apie Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai: „Sąjungininkai mokės, JAV uždirbs“
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Geriamas vanduo

Neišgeriantiems reikiamo vandens kiekio siūloma išeitis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai