Gegužės 10 d. Linkmenyse vyko tradicinis visuomenės ir tarpukario pasienio policininkų vaikų, vaikaičių ir provaikaičių susitikimas „Kariuomenės ir visuomenės vienybė“. Jį rengė Ignalinos rajono savivaldybė, Linkmenų seniūnija ir Pasieniečių klubas.
Šventiniame renginyje dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, istorikas Laimonas Abarius.
Taip pat ir Pasieniečių klubo prezidentas Valentinas Novikovas, Pasieniečių klubo narys Antanas Žilėnas, Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos Jaunimo savanoriškosios tarnybos nariai ir jų vadas Vytautas Bučelis bei kiti garbūs renginio svečiai.
Susitikime koncertavo meno kolektyvai. Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas Povilas Vanžodis, chormeisteris Vilius Grušnius, koncertmeisteris Gabrielius Gaidamavičius) ir Ignalinos rajono kultūros centro vokalinis ansamblis „Iš širdies“ (vadovė Loreta Kuksėnienė).
Renginį vedė Linkmenų seniūnas Jonas Alekna ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė.
Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu už visa gera, ką man padarė?
Šventinis renginys prasidėjo šv. Mišiomis Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje, kurias aukojo Ignalinos dekanas kunigas Vidas Smagurauskas.
Po liturginių Mišių skaitinių dekanas retoriniu klausimu, ar kažkas kažkam įkrito į jūsų galvelę, širdelę, kažkoks Dievo žodis, kreipėsi į susirinkusius susitikimo dalyvius ir pasidalijo savo mintimis, kas jam įkrito.
Dvasininkas, pacitavęs dažnai švenčių metu giedamo Lietuvos himno žodžius: „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“, pasidalijo savo mintimis sakydamas, kad šiandien mes truputėlį sugrįžtame į praeitį. Tai darome tam, kad pasisemtume stiprybės mūsų gyvenimuose, nes prisimename tuos dalykus, kurie vyko mūsų krašte, parapijoje, mūsų rajono žemėje.
Ignalinos dekanas V. Smagurauskas dar kartą priminė Mišių aukoje skambėjusią psalmę, kurią iškilmingai giedojo Povilas Vanžodis. O jos atliepą: „Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu už visa gera, ką man padarė?“ – vyrų choras „Aidas“.
Anot dekano, naujasis pontifikas Popiežius Leonas XIV prisistatymo kalboje yra pasakęs, kad iš Dievo esame gavę, ir jis taip pat, daug gero. Kun.V. Smagurauskas toliau kalbėjo apie tai, kad praeitis mokina mus dėkoti Dievui, garbinti jį. Apie tai primena kiekvieno apsilankymo Linkmenų bažnyčioje virš altoriaus esantis tarmiškas užrašas „Atiduokiet garbį Dievui“.
Dekanas pabrėžė, kad šiandieną šis gražus mūsų susibūrimas yra gražus padėkos ženklas – pirmiausia dėkojimas Dievui, Dievo pagarbinimas ir prašymas jam, išsakant savo troškimus, savo prašymus.
Taip pat pabrėžė, kad tautų istorijos liudija, ten kur yra daugiau Dievo, ten yra daugiau ir taikos, ir ramybės. Kur jį prarandame, kur jis atsitolina mūsų gyvenime, kur mes atsitraukiame, ten daugiausia yra laukinės gamtos, laukinės santvarkos.
Dekanas sakė, kad daug ko tikimės iš Popiežiaus, valstybių vadovų, bet daug kas priklauso nuo mūsų, esančių taikos ir ramybės misijoje, – santarvės, nesusiskaldymo, nepasidalijimo, nuo mūsų pačių brandos, dvasinės brandos, kokią žinią mes nešame aplinkai, pasauliui.
Mišių pabaigoje dekanas išreiškė viltį, kad mūsų buvimas čia atgaivins tikėjimą. Tai skatina daryti ir nauja „Malda už pašaukimus“, kuri atspausdinta ant Švč. Mergelės Marijos švento paveikslėlio ir pateikta Mišių dalyviams.
„Visagali Dieve Tėve, Tu sukūrei mus, kiekvienam patikėdamas ypatingą misiją. Suteik malonę pažinti Tavo mums skirtą kelią ir džiaugsmingai ištarti „taip“. Padaryk mūsų arkivyskupiją, parapijas, šeimas ir širdis derlinga dirva priimti Tavo pašaukimų dovaną. Tegul kiekvienas drąsiai visa širdimi atsiliepia į Tavo kvietimą. Sužadink jaunuolių troškimą būti šventais kunigais.
Palaimink mus pašvęstojo gyvenimo broliais ir seserimis. Apdovanok ištikimais sutuoktiniais. Padėk mums visiems būti uoliais Kristaus mokiniais, kad dar labiau atsiskleistų Tavoji išmintis, galybė ir garbė. To meldžiame Tave, Dieve Tėve, užtariant Švenčiausiajai Mergelei Marijai, mūsų Motinai, Šventojoje Dvasioje per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen“.
Dekanas V. Smagurauskas padėkojo vyrų chorui „Aidas“ už dalyvavimą Mišiose. Iškilmingai ir pakylėtai nuskambėjo aidiečių atliekamos giesmės: „Misericordias Domini“, „Viešpatie pasigailėk“, „Garbė Dievui aukštybėse“, „Mano Dieve“, „Šventas“, „Dievo avinėli“, „Tau lenkiuos, o Dieve“ bei „Linksmybe mano“. Vargonus puikiai valdė Gabrielius Gaidamavičius.
Paminklas „Atmintis“ – tai tiltas stiprybės ir meilės Lietuvai
Atidavę garbę Dievui šventinio renginio dalyviai susirinko prie paminklo „Atmintis“. Paminklinis akmuo, pažymėtas užrašu „Jūs buvote, jūs esate, jūs būsite garbingi Lietuvos kariai“, pasieniečiams, saugojusiems demarkacinę liniją, pastatytas 2018 m. vasario 16 d. minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Šiandien šis paminklas tapo ne tik tradicine Pasienio policininkų ainių ir visuomenės susitikimo vieta, bet, anot A. Rupšytės, – tiltu stiprybės ir meilės Lietuvai.
Iškilmingo renginio pradžioje vyrų choras „Aidas“ ir visi susirinkusieji sugiedojo Lietuvos valstybės himną. Tylos minute buvo pagerbti visi tautiečiai, kurie savo gyvenimą paaukojo už Tėvynės laisvę.
Susirinkusius pasveikino Pasieniečių klubo narys, kraštietis Antanas Žilėnas, Ignalinos rajono savivaldybės meras L. Ragaišis, Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, Pasieniečių klubo prezidentas Valentinas Novikovas.
Istorikas Laimonas Abarius apžvelgė Lietuvos laisvės kovas šiame Aukštaitijos krašte bei kvietė atsiminti ir didžiuotis šio krašto vyrais, kurie eidami į kovą pasirinko aukos kelią.
Renginio vedėjas J. Alekna pabrėžė, kad lietuvį kovoje stiprino ir kėlė jo dvasią daina, kuri guodė ir telkė. O šią šaltą ir vėjuotą renginio dieną, manau, vyrų choro „Aidas“ atliktų žygio ir patriotinių dainų melodijos ir žodžiai šildė susirinkusiųjų širdis.
Pakylėtai ir šiltai nuskambėjo aidiečių atliekamos dainos: „Mėnulis tikras tėvas jo“, „Augo kieme klevelis“ (lietuvių liaudies daina), „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ (K. Vasiliauskas), „Brangiausios spalvos“ (K. Vasiliauskas) ir kitos. Solistai – Vilius Grušnius, Gabrielius Gaidamavičius, Povilas Vanžodis.
Po iškilmingai nuskambėjusios dainos „Brangiausios spalvos“ Pasieniečių klubo valdybos narys Kazimieras Luneckas įteikė aidiečiams Lietuvos valstybės vėliavą.
Parapijos kiemelyje šiltą ir jaukią atmosferą taip pat sukūrė iš pačių širdies gelmių skambėjusios kamerinio vokalinio ansamblio „Iš širdies“ dainos.
Susitikimo dalyvius šildė ne tik dainos, bet ir karšta arbata, skani kareiviška košė ir šiltas bendravimas.
Dėkojame autoriui A. Žilėnui už mūsų šeimai įteiktą šiais metais išleistą monografiją „Toli nuo Tėvynės“.
Pasakojimą užbaigsiu renginio vedėjos Gražinos Mackonienės žodžiais: „Tebus Tikėjimas ir Meilė Tėvynei, vieni kitiems ir Dievui mūsų gyvenimo pagrindinis tikslas ir mūsų gyvenimo tikrovė. Tebus prasminga šios dienos istorinė ir dvasinė kelionė į Lietuvą, kurią nešiojamės savo širdyse, kurią saugome savo atmintyje, ir kurią mylime dabar“.
Autorius yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
