Darbo vizitu Helsinkyje pirmadienį viešintis Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas susitiko su Suomijos Prezidentu Aleksanderiu Stubu ir kitais aukščiausiais šalies vadovai. G. Paluckas Helsinkyje taip pat aplankė Merihaka civilinės saugos slėptuvę.
„Suomijos patirtis ir nuveikti dideli darbai stiprinant šalies saugumą ir atsparumą, ypatingai visuotinio pasirengimo modelis, yra sektinas pavyzdys, esame suinteresuoti diegti labiausiai pasiteisinusius jo elementus ir Lietuvoje.
Mūsų šalys puikiai supranta, kad taika ir nacionalinis bei regioninis saugumas užtikrinami pasirengimu, kuris yra mūsų pačių atsakomybė, bei glaudžia partneryste tarp sąjungininkų, tad turime ir toliau nuosekliai dirbti abejomis kryptimis. Itin džiugu, jog Lietuva ir Suomija yra tikros bendramintės ir žodžiais, ir darbais, kad ir kuriame formate bendradarbiautų – ES, NATO ar Šiaurės-Baltijos aštuonete“, – sakė Vyriausybės vadovas G. Paluckas.
Bendradarbiavimo svarba
Kritinės infrastruktūros saugumas Baltijos jūroje, išorinių sienų apsauga nuo neteisėtos, instrumentalizuotos migracijos, atsparumo ugdymas plačiam hibridinių grėsmių spektrui, karinio mobilumo regione gerinimas – visa tai reikalauja bendro, kuo labiau suderinto veikimo, pažymėta susitikimuose.
Rusijai išliksiant grėsme ilguoju laikotarpiu, glaudaus bendradarbiavimo poreikis tarp visų sąjungininkų didėja, taip pat reikalingas mažiausiai 3,5 proc. BVP siekiantis gynybos finansavimas, kurio įtvirtinimo tikimės artimiausiame NATO viršūnių susitikime Hagoje, sakė premjeras.
Lietuva ir Suomija yra su Ukraina nuo pat Rusijos karinės agresijos pradžios, kurios ji akivaizdžiai nelinkusi nutraukti, sakė Ministras Pirmininkas. Todėl svarbu išlaikyti ir didinti spaudimą Rusijai sankcijomis, įskaitant agresorės šešėlinį laivyną, siekti Rusijos atsakomybės už nusikaltimus Ukrainoje.
Susitikimuose aptarta parama Ukrainai, būtinybė raginti tai daryti ir sąjungininkus, kartu siekti tvarios, teisingos ir tikros taikos, kuri nebūtų tik pauze ir atokvėpiu Rusijai.
Pokalbiuose taip pat akcentuota tvirtų transatlantinių santykių su JAV svarba.
Aptariant aktualias ES darbotvarkės temas pažymėta parama Bendrijos plėtrai – Ukrainos ir Moldovos, taip pat Vakarų Balkanų narystei.
Be to, ES būtini sprendimai, didinantys konkurencingumą, mažinantys administracinę naštą verslui ir supaprastinantys inovacijų plėtrą. Itin aktualu bendradarbiauti gerinant sąlygas europinės gynybos pramonės vystymui, akcentuota Lietuvos ir Suomijos premjerų susitikime.
Lietuvos ir Suomijos bendri interesai ir artumas – tiek geografiškai, tiek vertybiškai – yra paskata gilinti ir dvišalius ekonominius ryšius, pažymėta susitikimuose.
Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos pranešimą
