Gegužės 15–17 dienomis, Lazdijų kultūros centras, minėdamas Kalniškės mūšio 80-ąsias metines, kviečia visus į renginių ciklą. Vyks ir iškilmingas minėjimas, konferencija, paroda, spektaklis, profesionalios muzikos koncertas, žygis.
Gegužės 16 d. per Dzūkijos kalvas ir miškus kasmet aidi laisvės kovotojų atminimui skirtos dainos ir šūvių salvės. 1945 m. gegužės 16 d. Kalniškės miške, Lazdijų rajone, gausus būrys Lietuvos partizanų stojo į kovą su keliskart gausesnėmis sovietų NKVD kariuomenės pajėgomis.
Tai buvo vienas didžiausių mūšių Lietuvos partizaninio karo (1944–1953 m.) istorijoje, o šiemet bus minimos 80-osios jo metinės.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 metų pavasarį Lietuvos miškuose slapstėsi apie 30 tūkstančių partizanų. Tai buvo nuo mobilizacijos į raudonąją armiją besislapstantys jaunuoliai, nepriklausomos Lietuvos kariai ir kiti. Pirmieji partizanai Alytaus rajone atsirado 1944 metų vasarą – rudenį.
Pradžioje dar nebuvo aiškios partizaninės struktūros, tačiau Kalniškės apylinkėse veikė Jono Neifaltos vadovaujami būriai ar kuopos. Jie palaikė ryšius su gretimų apylinkių partizanais, tačiau bendros vadovybės neturėjo. Vėliau, kai jau susikūrė Tauro apygarda, Kalniškės miško apylinkių partizanai buvo priskirti Gedimino rinktinei.
Duomenų apie tai, kad Kalniškių partizanai buvo sekami, randama NKVD dokumentuose. Apie juos informaciją rinko tiek Lazdijų NKVD skyrius, tiek Alytaus (Simno poskyris).
Dar 1945 m. sausio mėnesį NKVD Lazdijų skyriuje buvo užvesta byla, skirta šiam būriui sekti, kur buvo teigiama, kad „gauja“ susideda iš dviejų dalių, kurių vienai vadovauja Jonas Neifalta, o kitai – Mirijauskas.
Balandžio 18 d. NKVD Simno valsčiaus poskyris gavo žinias, kad Kalniškės miške yra 70 žmonių „gauja“, kuriai vadovavo nepriklausomos Lietuvos ulonų puskarininkis Jonas Neifalta-Lakūnas. Tarp partizanų buvo ir jo žmona Albina Neifaltienė-Pušelė.
Pirmieji Kalniškių partizanų susidūrimai su 220-ojo NKVD pasienio pulko kariais įvyko gegužės 16 dienos rytą. Kariuomenė supo partizanus, kurie išsidėstė gynybai Meškakalnyje (kalvoje stačiais šlaitais).
Dokumentai rodo, kad daliai partizanų pavyko prasiveržti pro apsuptį. NKVD ataskaitoje nurodoma, jog buvo nukauti 62 partizanai, 9 suimti. Kitų duomenimis kautynėse ir po jų vykusiuose persekiojimuose žuvo 45 partizanai.
Mūšiui vadovavęs vadas J. Neifalta-Lakūnas liko gyvas, tačiau ir jo, ir kitų partizanų likimai buvo panašūs. Nepriklausomybės sulaukė tik keletas mūšio dalyvių: Kostas Kliučinskas, Stasys Čėpla, Juozas Busila ir dar keletas.
Šis mūšis, įėjęs į mūsų valstybės istoriją, žinomas Kalniškės mūšio vardu ir laikomas vienu iš pirmųjų partizanų ir NKVD kariuomenės didelių susidūrimų. Ir nors garsas apie jį pasklido ir po gretimas apskritis, plačiau apie jį užsienio lietuviai sužinojo po J. Lukšos-Daumanto knygos „Partizanai“ pasirodymo 1950 metais.
Dienotvarkė
𝐏𝐚𝐠𝐫𝐢𝐧𝐝𝐢𝐧𝐞̇ 𝐦𝐢𝐧𝐞̇𝐣𝐢𝐦𝐨 𝐝𝐢𝐞𝐧𝐚, 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟔-𝐨𝐣𝐢:
𝐋𝐚𝐳𝐝𝐢𝐣𝐮̨ 𝐤𝐮𝐥𝐭𝐮̄𝐫𝐨𝐬 𝐜𝐞𝐧𝐭𝐫𝐞
𝟏𝟐:𝟎𝟎–𝟏𝟓:𝟎𝟎 Konferencija „Kalniškės mūšiui – 80“
𝐊𝐚𝐥𝐧𝐢𝐬̌𝐤𝐞̇𝐬 𝐦𝐮̄𝐬̌𝐢𝐨 𝐯𝐢𝐞𝐭𝐨𝐣𝐞
𝟏𝟕:𝟎𝟎 Šv. Mišios, kurias aukos J. E. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila
𝟏𝟖:𝟎𝟎 Iškilmingas Kalniškės mūšio 80‑ųjų metinių minėjimas
𝟏𝟗:𝟎𝟎 Spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“ (režisierė Urtė Sėjūnaitė)
𝟐𝟎:𝟑𝟎 Kareiviškos vaišės
Kiti renginiai
𝐁𝐚𝐥𝐚𝐧𝐝𝐳̌𝐢𝐨 𝟏𝟕 – 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟐 𝐝.
Vaikų ir jaunimo piešinių varžytuvės „Ką mena pušys šimtametės?“
𝐁𝐚𝐥𝐚𝐧𝐝𝐳̌𝐢𝐨 𝟐𝟎 – 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟐𝟎 𝐝.
Tado Dambrausko fotokonkurso paroda „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2024“ Lazdijų kultūros centre
𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟓 𝐝. 𝟏𝟐:𝟎𝟎
Filmo „1945. Kalniškė – lūžio taškas“ peržiūra Lazdijų kultūros centre (režisierius Aleksandras Matonis)
𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟔–𝟏𝟕 𝐝.
Vaikų stovykla Kalniškės miške „Į praeitį sugrįžus“ su Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos 1‑ąja rinktine
𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟕 𝐝. 𝟏𝟎:𝟎𝟎–𝟏𝟒:𝟑𝟎
Žygis „Samaningi kilometrai“ (registracija ir žinios svetainėje www.samaningikm.lt)
𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟕 𝐝. 𝟏𝟒:𝟑𝟎
Žygio dalyvių pasitikimas ir koncertas „Laisvės kovų dainos“ Kalniškės mūšio vietoje. Pianisto Dariaus Mažinto ir dainininkės Agnės Sabulytės muzikinė programa.
Konferencija „Kalniškės mūšiui – 80“
Prieš 80 metų Kalniškės girioje įvyko vienas didžiausių partizaninių mūšių Lietuvoje. Ką tiksliai apie jį žinome, kas yra ištirta, o kokių atsakymų dar neturime? Gegužės 16 d. susitikime Lazdijų kultūros centre, konferencijoje „Kalniškės mūšiui – 80“. Pranešimus skaitys istorikai, kariškiai, muziejininkai ir atminties saugotojai.
Dienotvarkė
12:00 – Konferencijos atidarymas
12:10 – Istorikas dr. Dainius Noreika: Kas buvo Kalniškės partizanai?
12:45 – plk. Rimantas Jarmalavičius: Mūšio mastas ir pasekmės
13:10 – Ingrida Čičirkaitė: Archeologinių tyrimų būdai
13:30 – vrš. Ernestas Kuckailis: Kalniškės radiniai. Videopristatymas
14:00 – Pertrauka
14:15 – Enrika Kripienė, Andrius Tumavičius: Moterys laisvės kovose
15:05 – Dalė Juknevičienė: Atminties saugojimas muziejuje
15:10 – Inga Basevičiūtė: Atminties saugojimas kultūros centre
15:15 – Albinas Kamarūnas: Vienijantis partizano kapas
Konferencijos moderatorius – vrš. Ernestas Kuckailis, LK MDVV Karybos instituto karo istorijos žinovas.
Spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“
Gegužės 16 d. 19 val. Kalniškės mūšio vietoje (Kalniškės miške, Šeštokų sen., Lazdijų r. sav.), bus rodomas spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“.
Tai jautrus ir įtaigus pasakojimas apie dvi poetes partizanes – Dianą Glemžaitę ir Ireną Petkutę. Spektaklyje atgyja jų gyvenimo ir kūrybos istorijos, paženklintos pasipriešinimu, kūryba ir tragišku likimu pokario Lietuvoje.
Mokytoja Irena Petkutė pasitraukė į mišką, kai dėl „neteisingų“ eilėraščių, skaitytų pamokose, ją pradėjo persekioti NKVD. Pogrindyje ji leido laikraštį „Malda girioje“. Poetė buvo susekta Žemaičių apygardos bunkeryje, tačiau okupantams nepasidavė – pasirinko mirtį savo rankomis.
Diana Glemžaitė, Kauno filologijos universiteto studentė, mišką pasirinko po to, kai sovietai atskleidė jos ryšius su partizanais. Gyvendama partizanų gretose, ji ištekėjo, susilaukė negyvos dukrelės ir žuvo kartu su vyru Juozu Bulovu, kai enkavėdistai susprogdino jų bunkerį.
Vaidina: Inga Juškevičiūtė, Jurga Kalvaitytė
Sumanymo ir inscenizacijos autorės: Jurga Kalvaitytė, Urtė Šėjūnaitė
Režisierė: Urtė Šėjūnaitė
Vaizdo projekcijų dailininkas: Kornelijus Jaroševičius
Kompozitorius: Vygintas Kisevičius
Scenografė ir drabužių dailininkė: Jurgita Jankutė
Pianisto Dariaus Mažinto ir dainininkės Agnės Sabulytės muzikinė dienotvarkė
Gegužės 17 d. 14.30 val., kviečiama susiburti Kalniškės mūšio vietoje (Šeštokų sen., Lazdijų r. sav.), kur per muziką bus pagerbiami Lietuvos laisvės kovotojai ir jų atminimas. Taip pat pasitiksime „Samaningų kilometrų“ žygio dalyvius.
Profesionalūs Lietuvos muzikai – dainininkė Agnė Sabulytė ir pianistas Darius Mažintas susijungia istoriniam-muzikiniam projektui, kuris siekia išsaugoti laisvės kovų ir kovotojų atminimą, žadinti pilietinį sąmoningumą per partizanų istoriją dabartinių karų kontekste.
Koncerte skambės improvizuotos Lietuvos partizanų dainos. Tai – tylus padėkos žodis tiems, kurie paaukojo savo gyvenimą už mūsų laisvę. Lietuvos laisvės kovotojų atminimas gyvas mūsų istorijoje, mūsų atmintyje ir dainose…
Renginys nemokamas.
Manau, kad Kalniškės mūšis bendrąja kovos už Lietuvos laisvę prasme per menkai nušviestas. Juk tas mūšis tai – akivaizdaus Lietuvos teritorinio karo požymiai.
.Neteko matyti dokumentinio filmo ar LRT laidos apie Kalniškės mūšį ( gal praleidau?), Na taip, juk Lietuvos biudžeto pinigus “reikia” skirti Lenkijos tv kanalų rektransliacijai Lietuvoje. Pavyzdžiui TVP Vilno, taip pat Lietuvos žiniasklaidos subjektui Znad Vilii- jų dėka galima sužinoti, kad 1944 m. Vilnių nuo okupantų “išvadavo” armija krajova ir iškėlė Lenkijos vėliavą virš Gedimino bokšto. Deja, apie armijos krajovos elgesį su lietuviais Vilniuje tose laidose neteko išgirsti…
Dabar, ar ne tik rezgami visokie grėsmių išmislai dėl to vadinamo Suvalkų koridoriaus gynimo, kad tik atsirastų kokia gynimo priežastis su armija Lietuvon žengti.
žr.:
• samaningikm.lt
• „Samaningi kilometrai“ kviečia burtis į masinius žygius partizanams atminti
– alkas.lt/2025/04/23/samaningi-kilometrai-kviecia-burtis-i-masinius-zygius-partizanams-atminti/
• Žingsniai už laisvę: Partizanų pagerbimo dieną vyks masiniai žygiai
– lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2549184/zingsniai-uz-laisve-partizanu-pagerbimo-diena-vyks-masiniai-zygiai
• Penkiose savivaldybėse rengiami žygiai partizanų keliais
– lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2276372/penkiose-savivaldybese-rengiami-zygiai-partizanu-keliais
Tik penkiose… 🙁
Na, bent pradžia yra. O kadangi mokslo metai dar nepasibaigę, šį mėnesį daugiau gal ir sudėtinga surengti. Tačiau jiems pasibaigus ar neturėtų KIEKVIENOS mokyklos istorijos bei fizinio lavinimo/ karinės parengties mokytojai surengti bent po vieną tokį žygį vyresnių klasių moksleiviams? Mano kartos mokslo metai žygiais baigdavosi.
O darbovietės? Juk ne kiekvienoje darbovietėje svarbu kiekvieną dieną pagaminti nustatytą kiekį tos srities kažko gr, cm, km ir pan.? Kodėl neskyrus vienos dienos bendram žygiui?
• Kodėl svarbu įprasminimo vietos ir skirtingi jos pajautimo būdai?
– ziniuradijas.lt/laidos/iliustruotoji-istorija-gyvai/kodel-svarbu-iprasminimo-vietos-ir-skirtingi-jos-pajautimo-budai?video=1
• Kam skamba Antrojo pasaulinio karo pergalės varpai?
– ziniuradijas.lt/laidos/istorines-paraleles/kam-skamba-antrojo-pasaulinio-karo-pergales-varpai?video=1
Jei gerai supratau, čia rašoma: ” Vilniaus išlaisvinimas turėjo skelbti pasauliui,kad Lenkai yra šeimininkai šioje žemėje”? “Badacz dziejów wileńskiej Armii Krajowej Jarosław Wołkonowski jest zdania, że operacja „Ostra Brama” miała kontekst nie tylko wojskowy, lecz także polityczny. Samodzielne wyzwolenie Wilna miało zamanifestować światu, że Polacy są gospodarzami na tym terenie.
– Decyzja w sprawie operacji zapadła pod koniec czerwca 1944 r. w Warszawie na naradzie, na której był obecny komendant Okręgu Wileńskiego Armii Krajowej płk Aleksander Krzyżanowski „Wilk”. Wówczas Okręgi Wileński i Nowogródzki zostały połączone. Z jednej strony nacierała Armia Czerwona, która pod koniec czerwca 1944 r. weszła w granice II Rzeczypospolitej. Dlatego zaplanowano uderzenie na Wilno 6–7 czerwca. Oddziały, które ruszyły na miasto, miały też wyzwolić miejscowości wokół niego, co zostało w dużym stopniu wykonane – mówi „Kurierowi Wileńskiemu” Jarosław Wołkonowski.”kurierwilenski.lt/2024/07/17/akcja-ostra-brama-stan-wiedzy-i-postulaty-badawcze/
Lietuvos institucija “Medijų finansavimo fondas” šiai žiniasklaidos priemonei 2025 m. skyrė 16268 eurus ( “Tautinių mažumų žiniasklaidos finansavimo rezultatai 2025 medijufondas.lt/skelbiamas-2025-m-tautiniu-mazumu-ziniasklaidos-veiklos-finansavimo-rezultatai