Šeštadienis, 26 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kalniškės mūšį prisimenant

Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė, www.punskas.pl, www.alkas.lt
2025-05-08 07:00:00
6
Kalniškės mūšį prisimenant | punskas.pl nuotr.

Kalniškės mūšį prisimenant | punskas.pl nuotr.

Gegužės 15–17 dienomis, Lazdijų kultūros centras, minėdamas Kalniškės mūšio 80-ąsias metines, kviečia visus į renginių ciklą. Vyks ir iškilmingas minėjimas, konferencija, paroda, spektaklis, profesionalios muzikos koncertas, žygis.

Gegužės 16 d. per Dzūkijos kalvas ir miškus kasmet aidi laisvės kovotojų atminimui skirtos dainos ir šūvių salvės. 1945 m. gegužės 16 d. Kalniškės miške, Lazdijų rajone, gausus būrys Lietuvos partizanų stojo į kovą su keliskart gausesnėmis sovietų NKVD kariuomenės pajėgomis.

Tai buvo vienas didžiausių mūšių Lietuvos partizaninio karo (1944–1953 m.) istorijoje, o šiemet bus minimos 80-osios jo metinės.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 metų pavasarį Lietuvos miškuose slapstėsi apie 30 tūkstančių partizanų. Tai buvo nuo mobilizacijos į raudonąją armiją besislapstantys jaunuoliai, nepriklausomos Lietuvos kariai ir kiti. Pirmieji partizanai Alytaus rajone atsirado 1944 metų vasarą – rudenį.

Pradžioje dar nebuvo aiškios partizaninės struktūros, tačiau Kalniškės apylinkėse veikė Jono Neifaltos vadovaujami būriai ar kuopos. Jie palaikė ryšius su gretimų apylinkių partizanais, tačiau bendros vadovybės neturėjo. Vėliau, kai jau susikūrė Tauro apygarda, Kalniškės miško apylinkių partizanai buvo priskirti Gedimino rinktinei.

Kalniškės mūšio 80-osios metinės | punskas.pl nuotr.
Kalniškės mūšio 80-osios metinės | punskas.pl nuotr.

Duomenų apie tai, kad Kalniškių partizanai buvo sekami, randama NKVD dokumentuose. Apie juos informaciją rinko tiek Lazdijų NKVD skyrius, tiek Alytaus (Simno poskyris).

Dar 1945 m. sausio mėnesį NKVD Lazdijų skyriuje buvo užvesta byla, skirta šiam būriui sekti, kur buvo teigiama, kad „gauja“ susideda iš dviejų dalių, kurių vienai vadovauja Jonas Neifalta, o kitai – Mirijauskas.

Balandžio 18 d. NKVD Simno valsčiaus poskyris gavo žinias, kad Kalniškės miške yra 70 žmonių „gauja“, kuriai vadovavo nepriklausomos Lietuvos ulonų puskarininkis Jonas Neifalta-Lakūnas. Tarp partizanų buvo ir jo žmona Albina Neifaltienė-Pušelė.

Pirmieji Kalniškių partizanų susidūrimai su 220-ojo NKVD pasienio pulko kariais įvyko gegužės 16 dienos rytą. Kariuomenė supo partizanus, kurie išsidėstė gynybai Meškakalnyje (kalvoje stačiais šlaitais).

Dokumentai rodo, kad daliai partizanų pavyko prasiveržti pro apsuptį. NKVD ataskaitoje nurodoma, jog buvo nukauti 62 partizanai, 9 suimti. Kitų duomenimis kautynėse ir po jų vykusiuose persekiojimuose žuvo 45 partizanai.

Mūšiui vadovavęs vadas J. Neifalta-Lakūnas liko gyvas, tačiau ir jo, ir kitų partizanų likimai buvo panašūs. Nepriklausomybės sulaukė tik keletas mūšio dalyvių: Kostas Kliučinskas, Stasys Čėpla, Juozas Busila ir dar keletas.

Šis mūšis, įėjęs į mūsų valstybės istoriją, žinomas Kalniškės mūšio vardu ir laikomas vienu iš pirmųjų partizanų ir NKVD kariuomenės didelių susidūrimų. Ir nors garsas apie jį pasklido ir po gretimas apskritis, plačiau apie jį užsienio lietuviai sužinojo po J. Lukšos-Daumanto knygos „Partizanai“ pasirodymo 1950 metais.

Dienotvarkė

𝐏𝐚𝐠𝐫𝐢𝐧𝐝𝐢𝐧𝐞̇ 𝐦𝐢𝐧𝐞̇𝐣𝐢𝐦𝐨 𝐝𝐢𝐞𝐧𝐚, 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟔-𝐨𝐣𝐢:

𝐋𝐚𝐳𝐝𝐢𝐣𝐮̨ 𝐤𝐮𝐥𝐭𝐮̄𝐫𝐨𝐬 𝐜𝐞𝐧𝐭𝐫𝐞

𝟏𝟐:𝟎𝟎–𝟏𝟓:𝟎𝟎 Konferencija „Kalniškės mūšiui – 80“

𝐊𝐚𝐥𝐧𝐢𝐬̌𝐤𝐞̇𝐬 𝐦𝐮̄𝐬̌𝐢𝐨 𝐯𝐢𝐞𝐭𝐨𝐣𝐞

𝟏𝟕:𝟎𝟎 Šv. Mišios, kurias aukos J. E. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila

𝟏𝟖:𝟎𝟎 Iškilmingas Kalniškės mūšio 80‑ųjų metinių minėjimas

𝟏𝟗:𝟎𝟎 Spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“ (režisierė Urtė Sėjūnaitė)

𝟐𝟎:𝟑𝟎 Kareiviškos vaišės

Konferencija „Kalniškės mūšiui – 80“ | punskas.pl nuotr.
Konferencija „Kalniškės mūšiui – 80“ | punskas.pl nuotr.

Kiti renginiai

𝐁𝐚𝐥𝐚𝐧𝐝𝐳̌𝐢𝐨 𝟏𝟕 – 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟐 𝐝.

Vaikų ir jaunimo piešinių varžytuvės „Ką mena pušys šimtametės?“

𝐁𝐚𝐥𝐚𝐧𝐝𝐳̌𝐢𝐨 𝟐𝟎 – 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟐𝟎 𝐝.

Tado Dambrausko fotokonkurso paroda „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2024“ Lazdijų kultūros centre

𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟓 𝐝. 𝟏𝟐:𝟎𝟎

Filmo „1945. Kalniškė – lūžio taškas“ peržiūra Lazdijų kultūros centre (režisierius Aleksandras Matonis)

𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟔–𝟏𝟕 𝐝.

Vaikų stovykla Kalniškės miške „Į praeitį sugrįžus“ su Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos 1‑ąja rinktine

𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟕 𝐝. 𝟏𝟎:𝟎𝟎–𝟏𝟒:𝟑𝟎

Žygis „Samaningi kilometrai“ (registracija ir žinios svetainėje www.samaningikm.lt)

𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟕 𝐝. 𝟏𝟒:𝟑𝟎

Žygio dalyvių pasitikimas ir koncertas „Laisvės kovų dainos“ Kalniškės mūšio vietoje. Pianisto Dariaus Mažinto ir dainininkės Agnės Sabulytės muzikinė programa.

Konferencija „Kalniškės mūšiui – 80“

Prieš 80 metų Kalniškės girioje įvyko vienas didžiausių partizaninių mūšių Lietuvoje. Ką tiksliai apie jį žinome, kas yra ištirta, o kokių atsakymų dar neturime? Gegužės 16 d. susitikime Lazdijų kultūros centre, konferencijoje „Kalniškės mūšiui – 80“. Pranešimus skaitys istorikai, kariškiai, muziejininkai ir atminties saugotojai.

Dienotvarkė

12:00 – Konferencijos atidarymas

12:10 – Istorikas dr. Dainius Noreika: Kas buvo Kalniškės partizanai?

12:45 – plk. Rimantas Jarmalavičius: Mūšio mastas ir pasekmės

13:10 – Ingrida Čičirkaitė: Archeologinių tyrimų būdai

13:30 – vrš. Ernestas Kuckailis: Kalniškės radiniai. Videopristatymas

14:00 – Pertrauka

14:15 – Enrika Kripienė, Andrius Tumavičius: Moterys laisvės kovose

15:05 – Dalė Juknevičienė: Atminties saugojimas muziejuje

15:10 – Inga Basevičiūtė: Atminties saugojimas kultūros centre

15:15 – Albinas Kamarūnas: Vienijantis partizano kapas

Konferencijos moderatorius – vrš. Ernestas Kuckailis, LK MDVV Karybos instituto karo istorijos žinovas.

Spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“

Gegužės 16 d. 19 val. Kalniškės mūšio vietoje (Kalniškės miške, Šeštokų sen., Lazdijų r. sav.), bus rodomas spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“.

Spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“ | punskas.pl nuotr.
Spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“ | punskas.pl nuotr.

Tai jautrus ir įtaigus pasakojimas apie dvi poetes partizanes – Dianą Glemžaitę ir Ireną Petkutę. Spektaklyje atgyja jų gyvenimo ir kūrybos istorijos, paženklintos pasipriešinimu, kūryba ir tragišku likimu pokario Lietuvoje.

Mokytoja Irena Petkutė pasitraukė į mišką, kai dėl „neteisingų“ eilėraščių, skaitytų pamokose, ją pradėjo persekioti NKVD. Pogrindyje ji leido laikraštį „Malda girioje“. Poetė buvo susekta Žemaičių apygardos bunkeryje, tačiau okupantams nepasidavė – pasirinko mirtį savo rankomis.

Diana Glemžaitė, Kauno filologijos universiteto studentė, mišką pasirinko po to, kai sovietai atskleidė jos ryšius su partizanais. Gyvendama partizanų gretose, ji ištekėjo, susilaukė negyvos dukrelės ir žuvo kartu su vyru Juozu Bulovu, kai enkavėdistai susprogdino jų bunkerį.

Vaidina: Inga Juškevičiūtė, Jurga Kalvaitytė

Sumanymo ir inscenizacijos autorės: Jurga Kalvaitytė, Urtė Šėjūnaitė

Režisierė: Urtė Šėjūnaitė

Vaizdo projekcijų dailininkas: Kornelijus Jaroševičius

Kompozitorius: Vygintas Kisevičius

Scenografė ir drabužių dailininkė: Jurgita Jankutė

Pianisto Dariaus Mažinto ir dainininkės Agnės Sabulytės muzikinė dienotvarkė

Gegužės 17 d. 14.30 val., kviečiama susiburti Kalniškės mūšio vietoje (Šeštokų sen., Lazdijų r. sav.), kur per muziką bus pagerbiami Lietuvos laisvės kovotojai ir jų atminimas. Taip pat pasitiksime „Samaningų kilometrų“ žygio dalyvius.

Profesionalūs Lietuvos muzikai – dainininkė Agnė Sabulytė ir pianistas Darius Mažintas susijungia istoriniam-muzikiniam projektui, kuris siekia išsaugoti laisvės kovų ir kovotojų atminimą, žadinti pilietinį sąmoningumą per partizanų istoriją dabartinių karų kontekste.

Koncerte skambės improvizuotos Lietuvos partizanų dainos. Tai – tylus padėkos žodis tiems, kurie paaukojo savo gyvenimą už mūsų laisvę. Lietuvos laisvės kovotojų atminimas gyvas mūsų istorijoje, mūsų atmintyje ir dainose…

Lietuvos partizanų dainos | punskas.pl nuotr.
Lietuvos partizanų dainos | punskas.pl nuotr.

Renginys nemokamas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Bus paminėtos didvyriško Kalniškės mūšio 70-osios metinės (video)
  2. Kalniškės mūšio vietoje pagerbti Lietuvos partizanai (nuotraukos)
  3. Kalniškės mūšiui – 66 (video)
  4. Pristatyta Kalniškės mūšio vietos išsaugojimo vizija
  5. Užmirštas didvyris Verneris Gerštungas-Aukštaitis – kovojęs ir žuvęs už Lietuvą bavaras
  6. Šlynakiemyje ir Punske buvo pagerbti Lietuvos partizanai
  7. Pasirodė „Terra Jatwezenorum“ 13 tomas (II)
  8. 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracija
  9. Minime buvusio politinio kalinio, pogrindžio spaudos leidėjo, gydytojo Povilo Butkevičiaus gimimo 100-etį
  10. Seime vyko konferencija apie partizaninį karą Lietuvoje
  11. Lietuvių partizanų pergalės ir jų vietos negali būti pamirštos!
  12. Turime tinkamai įamžinti kovojančios Lietuvos Prezidento J. Žemaičio-Vytauto atminimą
  13. LGGRTC pristatė naują leidinį apie Pirčiupių tragediją
  14. Atnaujinti Lietuvos partizanų dokumentai, daugiau kaip 70 metų išbuvę po žeme
  15. VD karo muziejuje 2024 m. gruodžio mėnesio tema – Lietuvos partizanų apranga (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Mikabalis says:
    3 mėnesiai ago

    Manau, kad Kalniškės mūšis bendrąja kovos už Lietuvos laisvę prasme per menkai nušviestas. Juk tas mūšis tai – akivaizdaus Lietuvos teritorinio karo požymiai.

    Atsakyti
    • nuomonė says:
      3 mėnesiai ago

      .Neteko matyti dokumentinio filmo ar LRT laidos apie Kalniškės mūšį ( gal praleidau?), Na taip, juk Lietuvos biudžeto pinigus “reikia” skirti Lenkijos tv kanalų rektransliacijai Lietuvoje. Pavyzdžiui TVP Vilno, taip pat Lietuvos žiniasklaidos subjektui Znad Vilii- jų dėka galima sužinoti, kad 1944 m. Vilnių nuo okupantų “išvadavo” armija krajova ir iškėlė Lenkijos vėliavą virš Gedimino bokšto. Deja, apie armijos krajovos elgesį su lietuviais Vilniuje tose laidose neteko išgirsti…

      Atsakyti
      • Mikabalis says:
        3 mėnesiai ago

        Dabar, ar ne tik rezgami visokie grėsmių išmislai dėl to vadinamo Suvalkų koridoriaus gynimo, kad tik atsirastų kokia gynimo priežastis su armija Lietuvon žengti.

        Atsakyti
    • Penkiose says:
      3 mėnesiai ago

      žr.:
      • samaningikm.lt
      • „Samaningi kilometrai“ kviečia burtis į masinius žygius partizanams atminti
      – alkas.lt/2025/04/23/samaningi-kilometrai-kviecia-burtis-i-masinius-zygius-partizanams-atminti/
      • Žingsniai už laisvę: Partizanų pagerbimo dieną vyks masiniai žygiai
      – lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2549184/zingsniai-uz-laisve-partizanu-pagerbimo-diena-vyks-masiniai-zygiai
      • Penkiose savivaldybėse rengiami žygiai partizanų keliais
      – lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2276372/penkiose-savivaldybese-rengiami-zygiai-partizanu-keliais
      Tik penkiose… 🙁
      Na, bent pradžia yra. O kadangi mokslo metai dar nepasibaigę, šį mėnesį daugiau gal ir sudėtinga surengti. Tačiau jiems pasibaigus ar neturėtų KIEKVIENOS mokyklos istorijos bei fizinio lavinimo/ karinės parengties mokytojai surengti bent po vieną tokį žygį vyresnių klasių moksleiviams? Mano kartos mokslo metai žygiais baigdavosi.
      O darbovietės? Juk ne kiekvienoje darbovietėje svarbu kiekvieną dieną pagaminti nustatytą kiekį tos srities kažko gr, cm, km ir pan.? Kodėl neskyrus vienos dienos bendram žygiui?
      • Kodėl svarbu įprasminimo vietos ir skirtingi jos pajautimo būdai?
      – ziniuradijas.lt/laidos/iliustruotoji-istorija-gyvai/kodel-svarbu-iprasminimo-vietos-ir-skirtingi-jos-pajautimo-budai?video=1
      • Kam skamba Antrojo pasaulinio karo pergalės varpai?
      – ziniuradijas.lt/laidos/istorines-paraleles/kam-skamba-antrojo-pasaulinio-karo-pergales-varpai?video=1

      Atsakyti
  2. nuomonė says:
    3 mėnesiai ago

    Jei gerai supratau, čia rašoma: ” Vilniaus išlaisvinimas turėjo skelbti pasauliui,kad Lenkai yra šeimininkai šioje žemėje”? “Badacz dziejów wileńskiej Armii Krajowej Jarosław Wołkonowski jest zdania, że operacja „Ostra Brama” miała kontekst nie tylko wojskowy, lecz także polityczny. Samodzielne wyzwolenie Wilna miało zamanifestować światu, że Polacy są gospodarzami na tym terenie.
    – Decyzja w sprawie operacji zapadła pod koniec czerwca 1944 r. w Warszawie na naradzie, na której był obecny komendant Okręgu Wileńskiego Armii Krajowej płk Aleksander Krzyżanowski „Wilk”. Wówczas Okręgi Wileński i Nowogródzki zostały połączone. Z jednej strony nacierała Armia Czerwona, która pod koniec czerwca 1944 r. weszła w granice II Rzeczypospolitej. Dlatego zaplanowano uderzenie na Wilno 6–7 czerwca. Oddziały, które ruszyły na miasto, miały też wyzwolić miejscowości wokół niego, co zostało w dużym stopniu wykonane – mówi „Kurierowi Wileńskiemu” Jarosław Wołkonowski.”kurierwilenski.lt/2024/07/17/akcja-ostra-brama-stan-wiedzy-i-postulaty-badawcze/

    Atsakyti
    • nuomonė says:
      3 mėnesiai ago

      Lietuvos institucija “Medijų finansavimo fondas” šiai žiniasklaidos priemonei 2025 m. skyrė 16268 eurus ( “Tautinių mažumų žiniasklaidos finansavimo rezultatai 2025 medijufondas.lt/skelbiamas-2025-m-tautiniu-mazumu-ziniasklaidos-veiklos-finansavimo-rezultatai

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Medininkų bėgimas
Gamta ir žmogus

Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas

2025 07 26
Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
Architektūra

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

2025 07 26
Lietuva stiprina vaidmenį kosmoso technologijose | Alkas.lt nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

„Melius Futurum“ jungiasi prie Lietuvos Kosmoso pramonės

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną
Užsienyje

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dimitrukas apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • PIŠ apie Konservatoriai reiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku
  • Bronius Balutis apie Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip elgtis su telefonu, kai dangus grūmoja?
  • Jūros šventę namuose sukurs žuvies patiekalai
  • Darbas namuose: kaip sumažinti elektos sąskaitas?
  • Įsibėgėjus stovyklų metui – patarimai tėvams

Kiti Straipsniai

Elektra

Darbas namuose: kaip sumažinti elektos sąskaitas?

2025 07 26
Vaikai

Įsibėgėjus stovyklų metui – patarimai tėvams

2025 07 26
Medininkų bėgimas

Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas

2025 07 26
Kleboniškių muziejuje atidaryta paroda „Veltinio laikas: paveldas ir kūryba“

Kleboniškių muziejuje atidaryta paroda „Veltinio laikas: paveldas ir kūryba“

2025 07 26
Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

2025 07 26
Po didingais Albatroso sparnais padėkota gyvenimą jūrai ir uostui paskyrusiems

Po didingais Albatroso sparnais padėkota gyvenimą jūrai ir uostui paskyrusiems

2025 07 26
Romualdas Grigas

R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?

2025 07 26
Lietuva stiprina vaidmenį kosmoso technologijose | Alkas.lt nuotr.

„Melius Futurum“ jungiasi prie Lietuvos Kosmoso pramonės

2025 07 26
tauta, Zigmas Vaišvila, VRK

Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą

2025 07 26
Langų uždangalai

Kaip vėsinti namus be kondicionieriaus? 7 paprasti, bet veiksmingi būdai

2025 07 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Dimitrukas apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • PIŠ apie Konservatoriai reiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku
  • Bronius Balutis apie Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Šeima | pixabay.com, s05prodpresidente nuotr.

A. Murauskas. Kai valstybė pasitiki šeima – laimi visa tauta

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai