Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

Juozas Dapšauskas, www.alkas.lt
2025-05-06 07:00:00
9
Juozas Dapšauskas

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Dalis ir Lietuvos visuomenės buvo teigiamai sujaudinti popiežiaus Pranciškaus iškeliavimo momento. Ir labiausiai vyravo ne praradimo, liūdesio nuotaika, o įkvėpimo, pavyzdžio, dėkingumo jausmas. Dabar gyvenama laukimu: o kas toliau? Konklava, naujo popiežiaus rinkimas, prasidės gegužės 7 d. Ir tikėtina greitai krikščionių katalikų bendruomenė turės naują „Dievo tarnų tarną“, popiežių.

Pasidalinsiu keliomis mintimis ir pastebėjimais apie tiltą, pereinamąjį laikotarpį ir ateitį su kuriomis susiduria katalikų bendruomenė. Jos nėra naujos, jos niekur nedingo ir ateityje tikrai nebus menkesnės. Jas mato ir katalikai, kitokių religinių pažiūrų asmenys ir šiaip sekuliarūs žmonės.

Pirmiausia apie pačią konklavą, popiežiaus rinkimo procesą. Aštuoniasdešimt procentų rinkikų kardinolų yra paskirti popiešiaus Pranciškaus, tad neabejotina kad kažkokia prasme bus tęstinumas, tikrai negrįš koks radikalus konservatorius. Tai neįmanoma. Tikėtina, kad naujasis vadovas bus charizmatiškas.

Beje, pats charizmatiškumas dar nereiškia, kad jis būtinai bus labai liberalus, plačių mostų, gali būti ir gana konservatyvus. Toks dalinai buvo popiežius Jonas Paulius II stiprinęs klerikalizmą, bet ir palaikęs dialogo su sekuliariuoju, kultūrinių įvairovių pasauliu kelią. Nenustebčiau, kad naujasis popiežius bus ne iš Europos, bet, pavyzdžiui, iš Azijos.

O kad problemų bažnyčioje esama, tai akivaizdu. Užstrigę tokie klausimai – moterų kunigystė ar vyskupystė, celibato klausimai normaliai net nediskutuojami. Vyskupais paskiriami nuspėjami, saugūs, kad nesusidarytų tam tikras sparnas, kuris keltų esmingesnės reformos klausimus. Beje ir dabar yra vyskupų pašalintų iš savo pareigų dėl to, kad susituokė, kėlė radikaliau kai kuriuos naujovių klausimus. Todėl turėjo palikti savo tarnystę.

Bet dar prisiminkime popiežių Pranciškų, kuris kai kuriuos klerikalus, beje, ir pasauliečius siutino, kad griauna Bažnyčią savo spontanišku liberalumu, paprastumu, artumu žmonėms, taip neva sudarė įspūdį, kad katalikybė tampa „mažiau dieviška“.

Pranciškus nuo pat savo tarnystės pradžios suglumino – plovė kaliniams, musulmonams, moterims kojas taip pažeisdamas „teisingos liturgijos“ tradiciją. Net ir Lietuvoje kai kurie apžvalgininkai labai pasipiktino tuo, kad plauna ne nukentėjusiesiems kojas, o nusikaltėliams.

Beje, šia proga galima atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, į skirtingus Švedijos ir JAV įkalinimo sistemų požiūrius ir praktikas,. JAV kalėjimai perpildyti – tai bausmės, keršto, teisybės įstaigos. Švedijoje – labiau perauklėjimo, naujo kelio parodymo, kitokio gyvenimo būdo įkvėpimo sistema. Ir antrą kartą nusikalstančių Švedijoje žymiai mažiau nei JAV.

Ar visuomenės ir nėra toks noras, kad daugiau nebenusikalstų, nebedarytų visuomenei skausmo ir skriaudos. Tai ir popiežius Pranciškus kaliniams kojas plovė ne todėl, kad juos ypatingai pagerbtų, bet, kad įkvėptų kitokio gyvenimo viziją, pažadintų ir juose esantį užslėptą orumą, kad pasikeitus nusikaltimai nebebūtų tęsiami.

Ar visuomenė kaip tik to ir nenori, kad būtų saugi, nusikalstamumas bendrai mažėtų? Ar nori kuo skaudžiau „įgnybti“ skriaudikams, kad jiems daugiau skaudėtų nei tiems, kuriems padarė skriaudą. Šis siekis taip pat yra labai suprantamas, labai natūralus, teisėtas – tik ar jis neuždaro užburtame nusikalstamumo didėjimo rate? Ir visuomenei, visiems žmonėms mažiau naudingas.

Tikslas ne kuo skaudžiau nubausti skriaudiką, tai mūsų automatinė reakcija, kad būtų įvykdytas teisingumas, o kad nelaimėlis skriaudikas pasikeistų ir daugiau niekada nebenusikalstų. Skriaudikai būna traumuoti tėvų, visuomenės ir nusikaltimus daro ne todėl, kad yra laimingi, o būtent, kad yra nelaimingi.

Visuomenės tikslas, ne tik kuo skaudžiau nubausti nusikaltėlį, bet kad žmogus suprastų, kur yra laimė, kad ji tikrai nėra nusikaltimų daryme ir jų tikrai nebekartotų. To siekė Pranciškus.Popiežius Pranciškus pačiu kojų plovimo faktu, sekdamas Jėzų, parodė ne tik nuolankumą, pavyzdį, kaip Jėzus plaudamas savo mokiniams. Evangelijoje skaitome: „Nuplovęs jų kojas, Jis užsivilko drabužius ir atsisėdęs paklausė: „Ar supratote, ką jums padariau? Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti“.

Bet esmė dar gilesnė ir prasmingesnė: „Jeigu tai suprantate, būsite laimingi taip elgdamiesi“, – pridūrė Jėzus. Popiežius Pranciškus tęsdamas liturginį pavyzdį visai visuomenei, ar tai būtų pirmiausia katalikai, krikščionys, bet ir visiems žmonėms, parodė psichologijoje, saviugdoje, savitarpio ryšiuose taip aktualią temą – laimės paiešką – „Jei tai supratote, būsite laimingi taip elgdamiesi“. Tiek apie kontraversišką kojų plovimą.

Dar nemažai linksniuota didelė naujovė, kad popiežius Pranciškus pasirinko ne raudonus batelius, o paprastus, praktiškus. Atrodytų, kas čia tokio, atsisakyti tų pasenusių absurdų, tuštybių? Tačiau žinant Bažnyčios istoriją, kai dar visai neseniai prieš popiežius būdavo klaupiamasi, bučiuojami tie raudoni bateliai, tai milžiniškos „reformos“, kai to bučiavimo nebeliko. O klausimas kodėl tiek ilgai tai iš vis užsiliko? Prisiminkime dar neseną popiežiaus Pijaus IX pasiskelbimą „Vatikano belaisviu“, kai kūrėsi Italijos respublika IX amžiuje ir nuo popiežiaus atėmė „jo“ žemes, paskelbė popiežiaus neklaidingumo dogmą, skelbė „Syllabus Errorum“ (paklydimų, klaidų sąrašus).

Šį popiežių Pijų IX popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju, taip savotiškai parodydamas, kad bažnyčia turėtų tokia būti. Kažin? Beje, tuo pat metu paskelbė palaimintuoju ir popiežių Joną XXIII, taip suvienodindamas juos, nors jie vykdė radikaliai priešingas veiklas, buvo visiškai priešingų požiūrių.

Prisiminkime popiežių Joną XXIII, kuris sušaukė Vatikano II Susirinkimą. Su juo įvyko esminis ir netikėtas lūžis katalikų Bažnyčioje. 1958 metais nusenę kardinolai norėjo išsirinkti kažkiek jaunesnį nei jie popiežiumi, kuris dar tęstų, palaikytų jų ramų, konservatyvų, klerikalinį gyvenimą. Ir išrinko popiežiumi einantį 78 metus kardinolą Angelo Džiuzepė Ronkali (Giuseppe Roncalli). Bet pataikė ant to, kuris neilgai trukus paskelbė, kad šaukia Visuotinį Bažnyčios susirinkimą, kuriame nebus niekas prakeikinėjamas, neskelbiami „paklydimų sąrašai“, erezijų pavojai, bet ieškomą gražių ryšių tiek su skirtingomis krikščionių bendruomenėmis, tiek su kitomis religijomis, tiek su skirtingomis filosofijomis, požiūriais, kultūromis. Mirė įsiūbavęs bažnyčios atsinaujinimo, reformų bangą 1963 metais.   

Bet dabar palikime Vatikaną, o truputi pažvelkime kaip katalikų Bažnyčia veikia Lietuvoje. Retorinis klausimas – lietuvis kardinolas Rolandas Makrickas išrenkamas popiežiumi. Lietuviai pasidaro labai praktikuojantys katalikai? Tai tampa mada? Tik kuo tai susiję su giliu tikėjimu, kaip asmenine patirtimi – nesumeluota, neprimesta, neišprievartauta vidine laikysena?

Lietuvoje vyrauja arkivyskupai ir vyskupai funkcionieriai, galima liaudiškiau pasakyti, nuobodos. Kiek vyskupai panašūs į popiežių Pranciškų? Lietuvoje pasirenkančių kunigo kelią drastiškai sumažėję, seminarijos kritiškai ištuštėjusios. Per paskutinius dešimtmečius daug kunigų Lietuvoje metė kunigystę dėl moters,  dalis gyvena vidiniame konflikte.

Visuomenė keičiasi. Žmonės tampa mažiau dogmatiškai religingi, bet praktikuojantys dvasingumą, neįsirėminantys į jokią konkrečią religiją, neleidžiantys jų mąstymo supančioti dogmoms, primestoms formoms, bet yra atviri laisvoms religinėms, dvasingumo, psichologijos patirtims. Atviresnė, dialogo Bažnyčia gali prisidėti ir prie sąmoningų ryšių visuomenėje kūrimo.

Ir svarbu, kad to dialogo siekdama Bažnyčia neieškotų iš valstybės, valdžios privilegijų. Nepalaikau nuomonės, kad Bažnyčia turi būti išstumta iš visuomeninio gyvenimo, bet, kita vertus, toje visuomeninėje veikloje turėtų dalyvauti vienodomis teisėmis su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis.  Beje, prieštaringa padėtis ir su LR Konstitucijos teiginiu, kad „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“ ir kartu yra privilegijuotos religijos, kurios pripažįstamos „tradicinėmis“, „valstybinėmis“ ir joms teikiamos lengvatos, finansinė pagalba ne projektinei veiklai, o tiesiog, kad jos yra.

Prisiminkime ir neskanų Romuvos pripažinimo valstybine religija procesą – jų prašymas buvo atmestas , tada 2019 m  bendruomenė kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kuris priėmė sprendimą, kad Seimas, nesuteikdamas Romuvai valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Net po tokio sprendimo Seimo nariai 2023 metais vėl balsavo prieš pripažinimą, kol galu galiausiai – 2024 metų pabaigoje suteikė valstybės pripažinimą.

Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą jos skirstomos į tris tipus: tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės ir bendrijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, kurios turi valstybės pripažinimą bei kitos religinės bendruomenės ir bendrijos, kurios neturi valstybės pripažinimo.

Mano galva, pats įstatymas yra iš esmės diskriminacinis. Visai neturėtų jokia religija būtį privilegijuota. O finansavimą gautų konkretiems projektams, o ne todėl, kad tiesiog tokie yra. Dabar tokia praktika. LR Konstitucijoje nėra pripažintos vienos valstybinės religijos, tačiau įstatymiškai yra pripažintos kelios valstybinės pripažintos religijos su viena vyraujančia – katalikų, kuriai ir finansai iš valstybės biudžeto atitenka didžiausi. 

Kokios tos privilegijos? Valstybinės pripažintos religijos įgyja teisę į žemės mokesčio lengvatą, jų dvasininkai privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, PSD draudimu. Valstybė užtikrina bazinę senatvės pensiją. Buvo LR Vyriausybėje projektas, kad kunigų senatvės pensija siektų daugiau nei 1000 eurų. Tokios iniciatyvos labiau suaktyvėja prieš rinkimus arba sujautrinus religinę atmosferą, pavyzdžiui, gali būti tokių iniciatyvų ir dabar, kai proga pasinaudoti iškeliavusio popiežiaus Pranciškaus pavyzdžio, garsumo šlove.  Neretai kai kurių kunigų idealistų pasišventimu pasinaudoja kiti, kurie neturi jokio pasišventimo, tik bando gauti iš to naudos, galios, įtakos, pinigų.

Katalikų kunigų „sakramentų konvejeris“ yra rutininis darbas už kurį kunigai pasiprašo kai kur gana nemažo užmokesčio. Priklausomai mieste ar kaime, kainos už ritualus neretai kažkiek skiriasi.  Asmeniškai žinau kunigų, kurie be to rutininio darbo „sakramentų pardavinėjimo“ vysto daugybę savanoriškų veiklų, kuris, galima sakyti, nėra tas darbas už kurį gaunamas pastovus atlyginimas. Tai labai gražu.

Bet nevyriausybininkų tokių, kurie dirba daugybę idėjinių, pasišventusių, kūrybinių, ugdančių, labai reikalingų veiklų, bet už kuriuos nėra mokamas atlyginimas arba mokamas itin mažas, taip pat yra daugybė. Bet jiems valstybė pensijų nenumato, PSD nemoka. Moka tik „valstybinių religijų“ atstovams. Kodėl vadovaujant privilegijų atsisakančiam popiežiui Pranciškui Bažnyčia Lietuvoje neatsisakė šių privilegijų? Atsisakys vadovaujant kitam popiežiui?

Bažnyčia – ne kad jai tarnautų, o kad ji tarnautų. Popiežiai, tikiuosi, nebesiaus raudonų batelių, nebenešios auksinių kryžių ar grandinėlių, o tuo labiau nebegrįžti prie to, kad jam bučiuotų kojas ir būtų nešiojami kaip Rytų satrapai, kaip buvo dar gana neseniai, nebesiims kitaip mąstančių prakeikinėjimo. Kad plautų kietiems kojas ne tiesiogine prasme, bet esmine – su nuolankumu, paprastumu, taip pavyzdžiu prisidėdamas prie pasaulinės darnos ir visų asmeninės bei ryšių laimės.

Autorius yra VšĮ „Sąmoningas ryšys“ vadovas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Dapšauskas. Ką popiežius Pranciškus Lietuvoje pasakys aršiems katalikams ir „pagonims“?
  2. J. Dapšauskas. Šeimos stiprinimas: svarbu susivokti, kas ji yra ir kaip jai padėti
  3. T. Baranauskas. Kodėl popiežius Pranciškus puolė į Putino patriarcho glėbį?
  4. J. Dapšauskas. Ar jau pradedama kurti sveikatos sistema?
  5. J. Dapšauskas: Sveika gyvensena suteikia malonumų visumą
  6. J. Dapšauskas. Kiek dar politikai vykdys alkoholio pramonės užsakymus?
  7. J. Dapšauskas. Sveikatos reikalų komitetas: degalinėse alkoholis būtinas
  8. J. Dapšauskas. Kai gąsdinama prohibicijomis, talibanu alkoholyje skęstanti šalis
  9. J. Dapšauskas. Naujoji Lietuvos sveikatos programa tyčiojasi iš ligų prevencijos
  10. J. Dapšauskas. Pasaulio sveikatos organizacija: už apsirijusius mėsos ar už griežtus vegetarus?
  11. J. Dapšauskas. Draudimais ar švietimu bei užimtumu išgelbėsime žmones ir valstybę nuo svaigalų epidemijos?
  12. J. Dapšauskas. Ar po E. Masiulio pasodinimo „MG Baltic“ byloje pakils teismų ir teisingumo lygis?
  13. Vengrijos vyskupas: Popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija
  14. Mirė Katalikų Bažnyčios vadovas Chorchė Marijus Bergoljas (Popiežius Pranciškus)
  15. J. Dapšauskas. Religijų spindesys ir šešėliai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. +++ says:
    2 mėnesiai ago

    ,,labiausiai vyravo ne praradimo, liūdesio nuotaika, o įkvėpimo, pavyzdžio, dėkingumo jausmas. ”
    Dėkingumo tam, kad vykdė Švabo Perkrovimą ? Kad išdavė Kinijos katalikus, atiduodamas juos komunistinės valdžios savivalei ir terorui ?

    ,,Aštuoniasdešimt procentų rinkikų kardinolų yra paskirti popiežiaus Pranciškaus, tad neabejotina kad kažkokia prasme bus tęstinumas, tikrai negrįš koks radikalus konservatorius.”
    Taip, Bergoljo šalino iš pareigų tradicionalistus ir keitė juos kairiaisiais radikalais, sodomijos šalininkais. Pats atsisėdęs į sostą dar gyvam esant Racingeriui, tai yra neteisėtai, užsitikrino, kad Vatikanas liktų komunistinis.

    ,,Lietuvoje vyrauja arkivyskupai ir vyskupai funkcionieriai, galima liaudiškiau pasakyti, nuobodos. Kiek vyskupai panašūs į popiežių Pranciškų?”
    Anot Kinijos disidento disidento Guo Wengui, Šventasis Sostas kasmet gauna 1,6 milijardo dolerių mainais už tylėjimą dėl Pekino religinės politikos. Visa tai su charizmatiškojo popiežiaus palaiminimu. Žinoma, nuobodoms Kristaus sekėjams to nesuprast.

    Atsakyti
  2. . . . says:
    2 mėnesiai ago

    Aš esu katalikas (uolus ar šiaip sau – kitas klausimas). Katalikas, kaip ir mano tėvai ir proseneliai. Kaip ir Jonas, Petras ar Onutė ir Marytė, ir jų tėvai ir proseneliai. Aš žinau, kad turiu laikytis 10 Dievo įsakymų (ar visada laikausi – kitas klausimas), kaip ir mano tėvai ir proseneliai, kaip ir Jonas ir Onutė, ir jų proseneliai. Va tai mes ir esam katalikų bažnyčia. Ne tas ar kitas popiežius, ar jo juodi, ar raudoni bateliai, ar jis bučiuoja vargšų kojas, ar ne. Manau, kad katalikui tas nelabai svarbu.
    Tai ką aš čia norėjau pasakyti? Kad pirmąsyk gyvenime sužinojau, kokiais bateliais šits ir kits popiežius avėjo.

    Atsakyti
    • Tomas Jakutis says:
      2 mėnesiai ago

      Originalus požiūris! Ir labai teisingas.

      Atsakyti
    • +++ says:
      2 mėnesiai ago

      Perfrazuojant Napoleoną, jei nesidomėsi kokiais batais avi tavo popiežius, gali tekti pažinti svetimo popiežiaus batais (kai teks juos pabučiuoti). Bažnyčia ne tik tikėjimas (tuo ar anuo), bet ir organizacija. Ji išskirtinė tuo, kad jos pagrindiniame įstatyme yra įrašytas Dorovinis įstatymas. Ir kokia ji tikrovėje bebūtų, tai vienintelė organizacija, pajėgi sustabdyti komunosatanistinį perversmą. Tai mūsų garantija likti laisviems. Todėl, ją ir bando perimti komunosatanistinis pogrindis. Kaip jis beveik užvaldė Jungtinių tautų organizaciją, Pasaulio sveikatos organizaciją, pagrindinę spaudą ir daugelį universitetų. Nepriklausomai nuo to, kiek ir kuo mes tikim, turėtumėm rūpintis, kad Bažnyčia būtų sveika.

      Atsakyti
  3. taigi says:
    2 mėnesiai ago

    bernardinai.lt/2015-01-15-popiezius-pranciskus-negalima-tyciotis-is-kito-zmogaus-tikybos/

    Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    2 mėnesiai ago

    Romuvos religinės bendrijos žmones 10 – imtį Vienatinio dievo “Tikiu į Dievą Tėvą visagalį dangaus ir žemės sutvėrėją” įsakymus pripažįsta prigimtinai, kaip savaime suprantamą dalyką. Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas savo laiku irgi yra pasakęs: “Dievas yra vienas visiems”. O kultūrologė Rasa Ambraziejienė knygoje “Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius” (spaudė UAB “Spindulio spaustuvė”/2014, Kaunas), aiškina, jog ” tai, kas visiems buvo žinoma tūkstantmečiais, kiekvienas turi atrasti sau asmeniškai, kadangi Dievas yra Didis Menininkas, sukūręs Visą Tą, Visa Tai nuostabiai, paprastai ir Visame Tame švyti skamba Viso To ženklai. Vienatinis Dievas yra SENIAUSIAS Visatos Dievas ir jis primena save kiekvienoje Žemės snaigėje, kiekvienoje Galaktikoje”. Žemaitijos žynys Kęstutis Juškys (1940 – 2021) radijo laidoje sakė: “Jeigu žmones žvelgė į dangų, tai turėjo Aukščiausiojo sampratą. Aukščiausiuoju lietuvis tikėjo visada, į kokį religinį rūbą Aukščiausiasis bebūtų įvilktas” (Istorija pareinant į Lietuvą, ofsetas p. 78 – 79). Būkime draugiški, taigi, religijų klausimais vieni kitiems ir tolerantiški. Dėkoju.

    Atsakyti
  5. kardinolas Carlo Maria Viganò says:
    2 mėnesiai ago

    x.com/CarloMVigano/status/1919493031448690843

    Atsakyti
  6. Gaetano Masciullo (Life Site News) says:
    2 mėnesiai ago

    2025 m. gegužės 3 d. Italijos laikraščio „Il Fatto Quotidiano“ paskelbtame interviu masonų lyderis Giuliano Di Bernardo atskleidė, kad yra artimas kardinolo Pietro Parolino draugas ir pažįsta dvidešimt metų.
    „Jei Bažnyčia dar turi bent kruopelę racionalumo, ji privalo išrinkti Pietro Paroliną popiežiumi. Tai vienintelis būdas atkurti jos autoritetą“, – pareiškė jis.
    Giuliano Di Bernardo priklausė ne vienai masonų grupei. Dešimtajame dešimtmetyje jis paliko Italijos Didžiąją Ložę, kad įkurtų naują masonų ordiną – Reguliariąją Italijos Didžiąją Ložę, kuri, anot jo, labiau atitiko anglų masonų tradicijos principus. Nusivylęs net ir šia patirtimi, 2002 m. jis įkūrė kitą masonų grupę, pavadintą „Orumo ordinas“, taip pat Iliuminatų akademiją.

    Maždaug prieš dvidešimt metų jis susidraugavo su Pietro Parolinu. Pasak jo, 2002 m., kai jis įkūrė „Orumo ordiną“ ir Iliuminatų akademiją, Vatikanas paprašė įtraukti Bažnyčios atstovą. Tuomet Di Bernardo buvo supažindintas su vyskupu Gheorghi Eldarovu, kuris tuo metu Valstybės sekretoriato vardu tyrė vadinamuosius „bulgariškus pėdsakus“ (iš tikrųjų diversiją), susijusius su pasikėsinimu nužudyti Joną Paulių II. Iki šiol Eldarovas oficialiai įtrauktas į Akademijos steigėjų sąrašą.
    „Vieną dieną Eldarovas man pasakė, kad kažkas Vatikano Valstybės sekretoriate nori su manimi susitikti. Aš susidūriau akis į akį su tuometiniu sekretoriaus pavaduotoju Pietro Parolinu“, – sakė Di Bernardo. „Mudu iškart pajutome intelektinį artumą, tokį stiprų, kad bendradarbiavome keliuose projektuose. Mes likome labai artimi draugai.“
    Plačiau apie šį bendradarbiavimą Di Bernardo kalbėjo, kai Italijos teismai jį apklausė dėl tam tikrų mafijos infiltracijų į masonus. Tą kartą jis teigė , kad po 2002 m. „Kelis kartus grįžau [į Valstybės sekretoriatą] ir padėjau Parolinui išspręsti problemą su Kinijos vyriausybe“.
    Buvęs didysis magistras mano, kad Bažnyčios nuosmukis prasidėjo nuo Antrojo Vatikano susirinkimo, tačiau būtent valdant Jonui Pauliui II, popiežiaus institucija buvo sugriauta iš pamatų. Pasak Di Bernardo, Benediktas XVI bandė išgelbėti popiežiaus instituciją, tačiau, susidūręs su jau atsivėrusia „bedugne“, galiausiai nusprendė atsistatydinti.
    Popiežius Pranciškus greitai ir efektyviai tęsė šį didįjį popiežiaus sosto griovimą ir kad visa jo programa buvo atskleista per pirmąjį pasisveikinimą Šv. Petro aikštėje, kai jis prisistatė Romos vyskupu, o ne popiežiumi.
    Di Bernardo teigė, kad Jorge Mario Bergoglio turėjo labai stiprius ryšius, o gal net ir tikrą iniciaciją, su masonais Argentinoje.

    „Bergoglio, kaip kardinolas, neabejotinai palaikė ryšius su masonais“, – pareiškė jis.

    Di Bernardo kritikavo popiežių Pranciškų už tai, kad šis dar kartą patvirtino Bažnyčios pasmerkimą masonerijai, kurį per pastaruosius tris šimtmečius kartojo visi popiežiai. Tačiau žurnalistas jo paklausė: „Sklando keisti laiškai, kuriuose prieš tapdamas popiežiumi Bergoglio kelis kartus pasirašė gale įrašydamas tris juodus taškus trikampio pavidalu – tai simbolika, susijusi su masonerija.“
    Buvęs didysis magistras, nepatvirtindamas šio teiginio, pareiškė: „Manau, kad žinau tiesos grūdą. Pietų Amerikoje masonai yra labai galingi ir plačiai paplitę, tačiau tie, kurie yra masonai, dažnai yra ir katalikai – nėra jokio nesuderinamumo.“
    Katalikų Bažnyčia tokio požiūrio nesilaiko. Reaguodamas į masonų ložių iškilimą, Klemensas XII jas vertino taip rimtai, o narystę jose – taip pavojingai, kad 1738 m. popiežiaus bulėje „ In Eminenti“ jis automatiškai atskyrė nuo bažnyčios bet kurį prie jų prisijungusį kataliką.
    Šią ekskomunikos bausmę ne kartą atnaujino popiežiai. Ji buvo įtraukta į 1917 m. Kanonų teisės kodeksą ir, nors 1983 m. kodekse tai nebuvo aiškiai paminėta, Tikėjimo doktrinos kongregacijos (CDF) paaiškinimas, pavadintas „Deklaracija dėl masonų asociacijų ir krikščioniškojo tikėjimo bei masonų nesuderinamumo“, nurodė, kad Bažnyčios sprendimas dėl masonų lieka nepakitęs nuo 1917 m. kodekso.
    Priežastys, kodėl Bažnyčia draudžia narystę masonuose, yra pastarosios slaptos ir saistančios priesaikos, neapykanta Katalikų Bažnyčiai siekiant ją sunaikinti, kenkiant popiežiaus sostui, taip pat tikėjimo tiesų neigimas.

    Atsakyti
  7. The Body Language Guy says:
    2 mėnesiai ago

    YouTube: My First Thoughts About The New Pope (This Doesn’t Look Good).

    youtube.com/watch?v=EVuLLh80xzM

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Prezidento susitikimas su diplomatais
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su diplomatinių atstovybių vadovais

2025 07 08
Saulės elektrinė
Energetika

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 9,3 mln. eurų

2025 07 08
Žvyrkeliai
Lietuvoje

Žvyrkeliuose atliekami darbai – interaktyviame žemėlapyje

2025 07 08
Dėl „Ignitis grupės“ veiksmų – kreipimasis į teismą
Lietuvoje

Socialdemokratai susitiks su „Ignitis grupės“ vadovu

2025 07 08
Mobili kvapų matavimo stotis
Gamta ir ekologija

Vilniaus paukštyne įrengta mobili kvapų matavimo stotis

2025 07 08
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?
Lietuvoje

Prekių ir paslaugų kainos birželį padidėjo 0,3 proc.

2025 07 08
Neįgalieji
Lietuvoje

Prižiūrintiems žmogų su negalia – laikino atokvėpio paslauga

2025 07 08
Parama Ukrainai
Lietuvoje

Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių

2025 07 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Dainius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • REKLAMA nekokia? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas susitiko su diplomatinių atstovybių vadovais
  • Gyventojų saulės elektrinėms – dar 9,3 mln. eurų
  • Žvyrkeliuose atliekami darbai – interaktyviame žemėlapyje
  • Socialdemokratai susitiks su „Ignitis grupės“ vadovu

Kiti Straipsniai

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną

2025 07 08
Ar pavyks nukakti į Litovelį?

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07
Saulės žybsnis ir Žemės magnetinis laukas

Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (I)

2025 07 07
Maskirovka

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Ligita Valaitytė nori premijos

Profsąjungos sukilo dėl premijos Kalėjimų tarnybos kanclerei Ligitai Valalytei

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Dainius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • REKLAMA nekokia? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Rimgaudas apie Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Studijos | lrv.lt nuotr.

Kaip studijos Vakaruose kūrė Lietuvą: prof. A. Vaišvilos monografija primena pamirštas švietimo šaknis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai