Vilniaus kovos su triukšmu priemonių plane numatyta daugiau nei šimtas įvairių priemonių, šiais metais patvirtintos naujos tyliosios zonos, atlikti triukšmo matavimai, triukšmo prevencija vykdoma ir mokyklose, prie pasilinksminimo įstaigų.
Steigiamos tyliosios zonos
Šių metų balandį Vilniaus miesto Tarybos sprendimu mieste įteisintos aštuonios naujos tyliosios zonos. „Tai teritorijos, kuriose ribojami naktiniai renginiai, ūkinė veikla ar statybų, remonto keliamas triukšmas nakties metu. Jos leidžia gyventojams atsikvėpti ir bent nakties metu pailsėti nuo nuolatinio miesto triukšmo“, – paaiškina Emilis Tamošiūnas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už triukšmo ir oro programas.
Tyliosiose zonose taikomi griežtesni reikalavimai: vidutinis metinis nakties triukšmo lygis neturi viršyti 50 decibelų (kai tuo tarpu higienos normų leidžiamas triukšmo lygis – 65 decibelai). Teritorijos šioms zonos kruopščiai atrenkamos pagal ilgalaikius triukšmo matavimus. Jos turi būti ne mažesnės nei 2 ha.
Šiose teritorijose pagal galiojantį bendrąjį planą nenumatoma miesto plėtra, gamyba ar kita veikla, kuri gali kelti intensyvų triukšmą.
Tyliosios zonos įsteigtos Verkiuose, Antakalnyje. Visos šios zonos užima apie 771 ha.
Kur reiktų steigti tyliąsias aglomeracijos zonas klausta ir gyventojų. Iš viso sulaukta 24 pasiūlymų, tačiau tik nedidelė dalis teritorijų atitiko reikalavimus.
Iki šiol Vilniuje buvo septynios tyliosios zonos (2 gamtinės ir 5 viešosios zonos): Gulbinų, Tapelių gamtinės zonos, Viršuliškių, Karoliniškių, Baltupių, Fabijoniškių ir Ozo tyliosios viešosios zonos.
Didžiausias triukšmadarys – transportas
Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto akustinę situaciją pradėjo stebėti ir kartografuoti nuo 2006 m. Nuo to laiko kas keletą metų atnaujinami triukšmo žemėlapiai.
Anot tyrimų, pagrindinis triukšmo šaltinis Vilniaus mieste – transportas. Nuo transporto sukeliamo triukšmo (65 decibelų – maždaug kaip garsus žmonių pokalbis) dienos metu metu kenčia apie 24 tūkst. vilniečių. Naktį nuo 55 decibelų ir didesnį transporto sukeliamą triukšmą patiria apie 30 tūkst. gyventojų. Didelis (70–80 decibelų) triukšmas kamuoja 5,7 tūkst. gyventojų, o nakties metu (60–70 decibelų) – apie tūkstantį vilniečių.
„Triukšmo mažinimo priemonės persipina su darnaus judumo planu: kuo mažiau automobilių važinėja, kuo dažniau gyventojai renkasi dviračius, paspirtukus, einama pėsčiomis ar važiuojama viešuoju transportu, tuo tylesnis miestas“, – pastebi E. Tamošiūnas.
Vilniaus mieste triukšmas matuojamas šešiose vietose: Geležinio Vilko, Oslo ir kitose intensyvaus transporto gatvėse.
Geležinio Vilko gatvėje netoli Jono Basanavičiaus gimnazijos triukšmo lygis viršija leistinas ribas. Todėl čia jau rengiamas akustinės sienelės projektas. Tai sumažins triukšmo poveikį.
Akustinė sienelė turėtų atsirasti ir Oslo g. Ji sulaikys dalį triukšmo, kuris šiuo metu tenka Architektų g., Jonažolių g. ir Palaimos g. gyvenamiesiems rajonams.
Akustiniai langai ir želdiniai
Per artimiausius metus septyniems namams, dalyvaujantiems daugiabučių modernizavimo programoje, bus kompensuojama akustinių langų įsigijimas.
Sumažinti gatvių triukšmą padeda ir tankus želdinimas prie gatvių. Per pastaruosius metus apželdinta dalis Geležinio Vilko gatvės, Savanorių ir Laisvės prospektai, Liepkalnio, Ukmergės, Vėtrungių, Tūkstantmečio, Tauno gatvė, T. Kosciuškos ir daugelis kitų gatvių.
Savivaldybė taip pat atlieka poveikio aplinkai vertinimus, kuriuose vertinamas ir triukšmo poveikis. Praėjusiais metais poveikis aplinkai vertintas 64 įmonių/objektų.
Mokyklose – tylos!
Triukšmo prevencijos taikomos ir mokyklose – skirtas papildomas finansavimas langų keitimui arba esamų atnaujinimui. Akustiniai langai ir durys bus pakeisti šešioms mokykloms.
Tačiau triukšmo pakanka ir pačiose mokyklose. Mokymosi įstaigose įrengiamos tylos zonos – nenaudojamos patalpos pertvarkomos į tylias, ramias zonas, kur mokiniai gali pailsėti. Pernai tokie pokyčiai padaryti Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gelvonėlis“, „Coliukė“, „Gervelė“.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistai ir mobilioji komanda Ugdymo įstaigose pasakoja mokiniams ir apie triukšmo poveikį, pavyzdžiui, garsios muzikos klausymo per ausinukus poveikį klausai, teigiamą tylos poveikį emocinei sveikatai ir dėmesio sutelkimui. Šiemet Tarptautinę kovos su triukšmu dieną, trijose sostinės mokyklose specialistai matuos triukšmo lygį, bus, diskutuojama apie jo poveikį sveikatai.
Kada galima triukšmauti ir kada ne
Primename, kad atlikti triukšmingus remonto, statybos darbus galima darbo dienomis nuo 7 iki 18 valandos, poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 iki 17 valandos. Apie planuojamus darbus Savivaldybei reikia pranešti bent savaitę iki darbų pradžios.
Išimtys dėl remonto darbų taikomi tik tiesiant ar remontuojant gatves. Tokie darbai galimi visą parą, kad būtų kuo mažiau trikdomas transporto priemonių eismas.
Suderinti skirtingus poreikius
Viešoji įstaiga „Vilniaus naktinis biuras“ atliko gyventojų apklausą dėl triukšmo problemos. Apklausta buvo daugiau nei 1000 gyventojų. Dauguma apklaustųjų teigia, kad kartais patiria triukšmo nepatogumų, tačiau didžiausi iššūkiai kyla dėl transporto (21.1 proc.), lauke susirinkusių žmonių (17 proc.), kaimynų keliamo triukšmo (16.1 proc.) ar statybų darbų (10.9 proc.). Problemų dėl garsios muzikos iš koncertų ar pasilinksminimo vietų nurodė turintys 5 proc. apklaustųjų.
„Vilniaus naktinis biuras“ padeda spręsti triukšmo iš naktinių pasilinksmino vietų problemą.
„Mieste gyvena įvairūs žmonės ir jų poreikius bandome suderinti – tiek tų, kurie nori atsipūsti ir pasilinksminti, tiek siekiančių ramaus poilsio“, – kalbėjo „Vilniaus naktinio biuro“ projektų vadovas Edvinas Miškas.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
