JAV ir Ukrainos susitarimas dėl išteklių: signalas Rusijai ir iššūkiai Lietuvai

2025 m. balandžio 30 d. JAV ir Ukraina sudarė svarbų susitarimą, leidžiantį Vašingtonui naudotis dalimi Ukrainos gamtos turtų – nafta, dujomis ir retaisiais mineralais. Kaip skelbia BBC, šis dokumentas keičia JAV kalbėseną apie Rusiją ir steigia investicinį fondą Ukrainos atstatymui.

Lietuva, tvirtai remianti Ukrainą išlieka budri dėl Rusijos keliamų pavojų, atidžiai stebi šį žingsnį. Mūsų šalies politikai ir tyrėjai išsakė savo nuomonę, pabrėždami galimybes ir iššūkius Lietuvos saugumui. Kodėl šis susitarimas svarbus Lietuvai?

JAV griežtina žodžius Rusijos atžvilgiu

Po susitarimo JAV pareigūnai ėmė griežčiau peikti Rusiją, vadindami ją užpuolike. JAV iždo vadovas Skotas Bessentas pareiškė, kad šis susitarimas siunčia „aiškią žinią Rusijai“, jog D. Trampo vadovaujama valdžia remia laisvą ir savarankišką Ukrainą.

Toks kalbėsenos pokytis stebina, nes anksčiau D. Trampas vengė tiesiai smerkti Rusiją ar net kaltino Ukrainą dėl karo pradžios. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šį posūkį pavadino „geru ženklu“, pabrėždamas, kad JAV ir Ukrainos bendradarbiavimas svarbiame ūkio sektoriuje stiprina abiejų šalių draugystę.

Gamtos turtai ir investicinis fondas

Susitarimas apima 57 rūšių gamtos turtus – naftą, dujas ir retuosius mineralus, kurie lieka Ukrainos rankose, tačiau JAV gauna teisę kartu juos naudoti. Be to, kuriamas investicinis fondas, kurio nauda pirmuosius dešimt metų bus skiriama Ukrainos ūkiui gaivinti ir šaliai atkurti. Politologas Linas Kojala LRT sakė, kad šis fondas keičia požiūrį: Ukraina pristatoma ne kaip pagalbos prašytoja, o kaip lygiavertė bendrininkė, o tai didina JAV dėmesį Ukrainai.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas 2025 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Aukščiausiąją Radą, ragindamas kuo skubiau, ne vėliau kaip iki gegužės 8 d., ratifikuoti susitarimą su JAV dėl gamtos turtų ir Ukrainos bei JAV investicinio fondo steigimo. „Būtume dėkingi, jei parlamentas spėtų ratifikuoti iki gegužės 8 d.“, – cituoja jį „Interfax-Ukraine“

D. Šmyhalas pridūrė, kad susitarimą lydės du techniniai dokumentai, reglamentuojantys fondo steigimą ir veiklą, kuriems ratifikavimas nebus reikalingas.

Lietuvai šis susitarimas svarbus, nes stipresnis Ukrainos ūkis padėtų tvirtinti mūsų krašto saugumą. Vis dėlto dalis turtų yra Rusijos užimtose žemėse, o tai kelia pavojų, kad įtampa prie Lietuvos sienų gali išaugti.

Karinės pagalbos viltys

BBC skelbia, kad susitarimas gali atverti kelią naujai JAV karinei pagalbai, galbūt net oro gynybos priemonėms. Ukrainos ūkio ministrė Julija Svyrydenko pabrėžė, kad investicinis fondas galės būti papildomas JAV karinėmis lėšomis. Tačiau dokumente nėra tvirtų saugumo pažadų, o JAV gali bet kada nutraukti pagalbą.

K. Budrys pabrėžė Lietuvos ir Europos vaidmenį derybose, pažymėdamas, kad mūsų šalis skatino Ukrainą ginti savo teises. Lietuva, pati teikianti karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, nori, kad JAV liktų tvirta rėmėja, nes Vašingtono atsitraukimas didintų spaudimą Baltijos šalims.

Ar susitarimas dera su Ukrainos keliu į ES?

Ukraina laiko narystę Europos Sąjungoje savo svarbiausiu tikslu, o derybos dėl to oficialiai prasidėjo 2024 m. birželį. Susitarime su JAV aiškiai nurodoma, kad Vašingtonas remia šį Ukrainos siekį ir yra pasirengęs tartis, jei kiltų nesutarimų dėl amerikiečių investuotojų interesų. Tai svarbu, nes Kijevas anksčiau baiminosi, kad glaudus bendradarbiavimas su JAV gali sukelti įtampą su ES, ypač dėl jau galiojančio ES ir Ukrainos susitarimo dėl žaliavų partnerystės.

Lietuva, kaip viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų kelyje į Europą, šį JAV įsipareigojimą vertina teigiamai. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Ukrainos įsiliejimas į ES sustiprintų viso regiono saugumą, įskaitant Baltijos šalis, kurios tiesiogiai jaučia Rusijos grėsmę. Politologas Linas Kojala pridūrė, kad susitarimas su JAV gali tapti papildomu postūmiu Ukrainos ekonomikai, padėdamas jai atitikti ES narystės kriterijus, tokius kaip ūkio stabilumas ir investicijų pritraukimas.

Vis dėlto išlieka iššūkių. Kai kurie Lietuvos apžvalgininkai  atkreipia dėmesį, kad JAV interesai gamtos turtų srityje gali nesutapti su ES reguliavimu, ypač dėl aplinkosaugos ar konkurencijos taisyklių. Ukrainai teks balansuoti tarp bendradarbiavimo su JAV ir ES reikalavimų, o Lietuva, kaip ES narė, gali atlikti svarbų vaidmenį padėdama Kijevui šioje srityje. Pavyzdžiui, Lietuva jau dabar dalinasi savo patirtimi, kaip sėkmingai įgyvendinti ES reformas, ir ragina Ukrainą stiprinti institucijas, būtinas narystei.

Lietuvos požiūris ir iššūkiai

Lietuvos spaudoje susitarimas vertinamas kaip žingsnis link tvirtesnės JAV ir Ukrainos draugystės, tačiau kelia ir nerimą. Pastebima, kad susitarime trūksta aiškių saugumo pažadų, o tai Ukrainai itin svarbu. K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva ir Europa padėjo Ukrainai išsiderėti geresnes sąlygas. Tuo tarpu Rusijos atsakas į šį susitarimą gali būti priešiškas – galimos skaitmeninės atakos ar melagingos žinios, nukreiptos prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad Rusijos keliama grėsmė skatina stiprinti NATO pajėgas Baltijos šalyse, siekiant užtikrinti regiono saugumą. Šis susitarimas gali paskatinti Lietuvą dar uoliau raginti sąjungininkus didinti karinį buvimą prie Rusijos sienų. Be to, Lietuvos pagalba Ukrainai – nuo karinių priemonių iki žemės ūkio darbų – lieka tvirta, o tai stiprina mūsų, kaip krašto vedlės, vardą.

JAV ir Ukrainos susitarimas dėl gamtos turtų siunčia svarbią žinią Rusijai, tačiau primena, kad pasaulinė įtampa neslūgsta. Lietuva, kaip Ukrainos draugė ir NATO narė, sveikina šį žingsnį, tačiau ragina Vakarus tvirtai laikytis prieš Rusijos puolimą.

Parengta pagal BBC, LRT.lt, KAM ir kt. šaltinius