Ketvirtadienis, 31 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

„Via Lietuva“: paaiškino, kodėl magistralėje Vilnius–Utena įrengiamas „2+1“ kelią

www.alkas.lt
2025-04-30 16:10:00
0
Kelias Vilnius–Utena | lrv.lt nuotr.

Kelias Vilnius–Utena | lrv.lt nuotr.

Magistraliniame kelyje Vilnius–Utena vis intensyviau vyksta pavasarį pradėti atnaujinimo darbai. Atsižvelgiant į eismo intensyvumą, šis beveik 43 km ilgio ruožas – nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų (21,5–64,33 km) – bus pertvarkytas į saugų ir šiuolaikinį 2+1 kategorijos kelią. Važiuojant tokio tipo keliais, sumažėja nesaugių manevrų rizika, pagerėja srautų pralaidumas, palaikomas tolygesnis eismo tempas net ir esant mišriam transporto srautui, kai eismo priemonės juda skirtingu greičiu.

Kaip keisis juostos?

Įgyvendinant magistralės tvarkymo darbus, ardomas senas asfaltas, ruošiamas kelio pagrindas, bus įrengtos „2+1“ eismo juostos. Numatyta, kad eismo juostos keisis maždaug kas 1,5–2,5 kilometro. Pagrindinių (dviejų) eismo juostų plotis bus 3,5 m, o papildomos (+1) – 3,25 m. Siekiant užtikrinti maksimalų saugumą, priešpriešines juostas skirs metaliniai atitvarai. Atnaujinant kelią, numatyta įrengti 0,50 m pločio kraštines saugos juostas, 2,5 m pločio skiriamąją juostą; kelkraščių plotis sieks 1,5 m.

„Tikiuosi, kad, įgyvendinus šiuos planus, magistralinis kelias Vilnius–Utena vairuotojams taps ir patogesnis ir, svarbiausia, gerokai saugesnis“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Sprendimas įrengti besikeičiančias juostas priimtas remiantis automobilių srautų duomenimis

Pavyzdžiui, ruože nuo 16 iki 25 km (iki Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos) per parą pravažiuoja apie 12 tūkst., o nuo 21,5 iki 28,4 km – 7,6 tūkst. automobilių; ruože nuo Molėtų iki Utenos – tik 4,3 tūkst. transporto priemonių per parą.

Anot laikinojo „Via Lietuva“ vadovo Martyno Gedaminsko, „2+1“ kelias Lietuvoje nėra naujiena – tokios kategorijos kelias yra Panevėžio aplinkkelis. Pagal statistiką, šiame ruože avarijų, kuriose žuvo žmonės, sumažėjo net 75 proc., nors vidutinis šiuo keliu važiuojančių automobilių skaičius nuo 2013 m. išaugo beveik du kartus.

Daugiau saugumo

„Atsižvelgus į transporto intensyvumą, atlikus transporto srautų modeliavimą į ateitį, buvo pasirinkta šį – beveik 43 km ilgio – magistralinio kelio Vilnius–Utena ruožą rekonstruoti į „2+1“ kelio kategorijos kelią. Baigus darbus, eismas šiuo keliu bus tolygesnis, bus lengviau aplenkti lėtesnes eismo priemones ir, be abejo, važiuoti bus saugiau“, – sakė laikinasis bendrovės vadovas M. Gedaminskas.

Magistralinis kelias Vilnius–Utena buvo nutiestas dar 1979–1985 m. ir yra vienintelis iš betono blokų pastatytas kelias Lietuvoje. Ilgus metus jis kėlė daug problemų vairuotojams: magistralėje nuolat atsirasdavo pravažų, duobių, skilinėdavo blokus jungiančios siūlės, o vasarą, atėjus karštesniems orams, betono plokštės iškildavo – dėl to susidarydavo nemažos spūstys.

„2+1“ kategorijos keliai kitose šalyse – saugus ir lėšas taupantis sprendinys

„2+1“ sistema atsirado Švedijoje paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje. Tuo metu šalis susidūrė su rimta saugumo problema valstybiniuose keliuose – daug žmonių žūdavo arba būdavo sunkiai sužeidžiami lenkimo metu. Ši problema buvo itin aktuali atokesniuose šalies rajonuose, kur daug mišraus eismo: lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir žemės ūkio technikos.

Švedijos inžinieriai turėjo ribotą biudžetą šiai problemai spręsti, tad pasiūlė tuo metu dar nematytą sprendimą: trijų juostų kelią su vidurine, kas kelis kilometrus besikeičiančia juosta. „2+1“ kelio sistema sudaryta iš trijų eismo juostų: po vieną juostą abiem kryptimis ir vienos papildomos lenkimo juostos, kuri periodiškai keičia kryptį kas kelis kilometrus. Viena kryptimi eismas vyksta dviem juostomis (viena skirta važiuoti tiesiai, kita – lenkti), o kita kryptimi – viena juosta. Po kelių kilometrų juosta keičiasi.

Kaip ir Lietuvoje, taip ir Švedijoje, tiesiant pirmuosius „2+1“ kelio kilometrus skeptikų netrūko. Buvo abejojama, ar sprendimas pasiteisins, ar vairuotojai supras, kaip naudotis tokiu keliu. Tačiau duomenys nenuginčijami – mirčių ir sužeidimų „2+1“ keliuose įvyksta net 70 proc. mažiau nei įprastuose, dviejų juostų („1+1“) keliuose. Eismo dalyviams reikėjo šiek tiek laiko priprasti prie neįprastos eismo organizavimo tvarkos, tačiau tinkamas ženklinimas padėjoužkirstikelią nesusipratimams ir nelaimėms. Šiuo metu „2+1“ sistema Švedijos keliuose yra įprasta.

Trijų juostų sistema ne tik apsaugo eismo dalyvius, bet ir padeda optimizuoti eismo srautus. Švedijos ir kitų šalių praktika rodo, jog tokiu keliu galima važiuoti tolygiau ir saugiau. Taip nutinka dėl to, kad kas kelis kilometrus galima aplenkti lėtesnes transporto priemones, ir jos nestabdo viso eismo srauto. Dėl patogesnio lenkimo tokio pat ilgio atkarpą „2+1“ kelyje pravažiuoja vidutiniškai 15–20 proc. daugiau automobilių nei įprastame „1+1“ kelyje.

Švedijoje „2+1“ keliuose per parą pravažiuoja nuo 8 iki 15 tūkst. transporto priemonių. Tai yra dvigubai daugiau nei šiuo metu rekonstruojamame ruože nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų, todėl eismo srautų pralaidumo situacija kelyje Vilnius–Utena po rekonstravimo keisis iš esmės.

Svarbus ir finansinis aspektas

„2+1“ magistralės statyba kainuoja net 40–70 proc. pigiau nei keturių juostų kelias („2+2“) ir tik 30–50 proc. brangiau nei įprastas dviejų juostų kelias („1+1“).

Įvertinus eismo srautus kelyje Vilnius–Utena, buvo priimtas ne tik lėšas taupantis, bet ir visiems saugiausias sprendinys.

Kol kas Lietuvoje „2+1“ kategorijos keliai yra reti, tačiau Švedijoje jų yra net 2700 km, ir jie sudaro 14 proc. viso valstybinių kelių tinklo. Pastebėję, kad Švedijoje „2+1“ pasiteisino, ją taikyti pradėjo ir Suomija, Lenkija, Vokietija. Kaip ir Švedijoje, eismo saugumo situacija pagerėjo– tokio tipo keliuose statistiškai sumažėja mirčių ir sužeidimų skaičius nuo 60 iki 70 proc.

Parengta pagal „Via Lietuva“ pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Magistralėje Vilnius–Kaunas įvedami eismo pakeitimai
  2. Kelyje Vilnius–Utena vyksta darbai: geriau rinktis kitus kelius
  3. Magistralėje Vilnius–Kaunas apsisukimo vietas pakeis dviejų lygių sankryžos
  4. Pradėti kelio Vilnius-Utena atnaujinimo darbai
  5. Siūloma spartinti darbus kelyje Vilnius-Utena
  6. Vyriausybė pritarė darbų spartinimui kelyje Vilnius–Utena
  7. Paskelbtas dar dvejų kelio Vilnius-Utena atkarpų atnaujinimo konkursas
  8. Visas kelias Vilnius–Utena bus atnaujintas iki 2025 m. pabaigos
  9. Darbai kelyje Vilnius–Utena prasidės jau kovą
  10. Artėja kelio Vilnius–Utena atnaujinimas
  11. Kitamet bus atnaujinti tik 4 km. Lietuvai gėdą darančio legendinio betonkelio Vilnius-Utena
  12. Įsibėgėja kelio Molėtai–Utena atnaujinimas
  13. Kelyje Molėtai-Utena pradedamas kloti asfaltas
  14. Utenos kelią numatoma sutvarkyti 2025 m.
  15. Audito komitetui kelia abejonių greičio matuoklių diegimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Naikintuvai
Lietuvoje

NATO oro policijos misiją perėmė Vengrija ir Ispanija

2025 07 31
D. Trampas davė 10 dienų V. Putinui
Užsienyje

Trampo ultimatumo laikrodis tiksi – ką darys Rusija?

2025 07 31
Autobusas
Lietuvoje

Susisiekimo ministerija atvėrė duomenis apie viešąjį transportą

2025 07 31
Medininkų žudynių minėjimas
Lietuvoje

Prezidentas pagerbė Medininkų žudynių aukas

2025 07 31
FNTT | fntt.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Palucko brolienės įmonėje atliktos kratos, sulaikytas jos direktorius

2025 07 31
Kelias
Lietuvoje

Iki rudens bus atnaujinta beveik 30 km blogiausios būklės kelių

2025 07 31
Ligoninė
Lietuvoje

Ligoninės užtikrins sąlygas oriai atsisveikinti su mirštančiuoju

2025 07 31
Pinigai
Lietuvoje

Kokios išmokos priklauso išvykus į kitą ES valstybę?

2025 07 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • NATO oro policijos misiją perėmė Vengrija ir Ispanija
  • Trampo ultimatumo laikrodis tiksi – ką darys Rusija?
  • Susisiekimo ministerija atvėrė duomenis apie viešąjį transportą
  • Kaip technikos nuoma statybose išvengia brangių klaidų?

Kiti Straipsniai

Autobusas

Susisiekimo ministerija atvėrė duomenis apie viešąjį transportą

2025 07 31
Kelias

Iki rudens bus atnaujinta beveik 30 km blogiausios būklės kelių

2025 07 31
Pinigai

Valstybė skolins ILTE 40 mln. daugiabučių atnaujinimui

2025 07 30
Apsemtas kelias

Kelininkai pasiruošę reaguoti į liūčių padarinius

2025 07 30
Seimas | lrs.lt nuotr.

Seimo atnaujinimo darbai – ne kliūtis posėdžiams

2025 07 30
Sunkvežimiai „Renault D“

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25
Skuodo gasirinės atidarymas

Skuodo ugniagesiai įsikūrė atnaujintoje gaisrinėje

2025 07 25
Laivas

Lietuvos laivai – tarp saugiausių pasaulyje

2025 07 24
Krunos tiltas

Galimi eismo ribojimai važiuojantiems Krunos tiltu

2025 07 24
Susisiekimas, neįgalieji | sumin.lrv.lt nuotr.

Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia

2025 07 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Karinė technika | LK nuotr.

Prasideda intensyvus Lietuvos kariuomenės pratybų metas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai