Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad netrukus Seimą pasieks įstatymų paketas, kurio laukia nuo oro taršos kvapais kenčiantys Lietuvos gyventojai. Įstatymais bus stiprinama oro taršos kontrolė, didės įmonių, atsakingų už oro taršą atsakomybė.
L. Jonausko teigimu, Visuomenės sveikatos priežiūros, Aplinkos monitoringo bei Administracinių nusižengimų kodekso projektai, skirti užkardyti oro taršai, kuriuos rengia Sveikatos apsaugos ministerija, Seimo posėdžių darbotvarkėje pasirodys jau šioje sesijoje.
„Su smarve ilgus metus taikstosi klaipėdiečiai, kauniečiai, gyvenantys Marvelėje ir Dainavoje, Kauno rajono Ramučių gyventojai, su ja susiduria ir Kėdainių, Mažeikių, Šilalės, Panevėžio, Elektrėnų, Vievio, Jonavos, Šilutės, Velžio, Daukniūnų, Rudaminos, Skaidiškių ir kitų miestų bei miestelių gyventojai.
Aplinkos apsaugos komitete ir tam specialiai suburtose darbo grupėse išgryninome problemas ir sprendimus, kurių turėtų būti imamasi nedelsiant. Pagaliau bendras darbas su institucijomis, bendruomenėmis įgavo įstatymų formą ir greitu metu Seime turėtų pasirodyti įstatymų paketas, kuris turėtų ženkliai pagerinti oro kokybę ir pažaboti oro taršą kvapais“, – sako L. Jonauskas.
Nepakankama kontrolė
Jis mano, kad viena iš didžiausių problemų, susijusių su oro tarša, kvapais, yra per silpna kontrolė.
„Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui šiuo metu galiojantys teisės aktai neleidžia efektyviai vykdyti kvapų kontrolės. Naujomis įstatymo pataisomis bus išplečiamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro funkcijos, jis galės savarankiškai vykdyti kvapų kontrolę. Taip pat bus supaprastinamos įvairios kontrolės procedūros, todėl gyventojai pagalbos dėl įmonių taršos kvapais susilauktų daug greičiau“, – teigia L. Jonauskas.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas užsimena ir apie naujus įpareigojimus įmonėms. „Įmonės, turinčios leidimus su nustatytomis leistinomis kvapo emisijomis taršos šaltiniuose, bus įpareigotos stebėti išmetamus kvapų kiekius (kvapo emisijas). Taip įmonės pačios galės stebėti ir valdyti taršos nuokrypius ir greičiau veikti, kad tarša neviršytų normų, o nemalonūs kvapai nesklistų gyvenamosiose teritorijose“, – sako L. Jonauskas.
Visgi, jei įmonės nesilaikys taršos reikalavimų, jos susilauks ir didesnių, nei iki šiol, sankcijų.
Nacionaliniam sveikatos centrui už taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimuose nustatytų kvapų valdymo sąlygų pažeidimus planuojama suteikti įgaliojimus vykdyti administracinių nusižengimų teiseną, o įmonėms, kurios nesilaiko reikalavimų ir pažeidžia kvapų valdymo sąlygas, gali grėsti baudos.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
