Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) dalyvavo susitikime su žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu bei ministerijos komanda. Renginys, vykęs Žemės ūkio rūmuose Kaune, subūrė ne tik LJŪJS atstovus, bet ir žemdirbių savivaldos bei Vietos veiklos grupių lyderius.
Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas aktualiausioms žemės ūkio temoms: nuo šlapynių priežiūros iki jaunųjų ūkininkų galimybių įsigyti žemę. Taip pat aptarti kaimo vaidmuo šalies saugumo srityje ir svarbiausi klausimai, susiję su Lietuvos maisto politika bei gyvulininkystės plėtra.
Šlapynės: realybė, kurią išryškino tragedija
Po tragiškų įvykių Pabradėje, kai pelkėje nugrimzdo JAV karius vežęs šarvuotis, LJŪJS vicepirmininkas Vytautas Buivydas atkreipė dėmesį į panašias rizikas, kylančias ūkininkams dirbantiems šlapynėse. Net paprastos veiklos, tokios kaip šienavimas ar gyvulių ganymas, gali kelti pavojų žmonių gyvybei ir technikai.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūloma 242 Eur/ha kompensacija nėra pakankama, kad padengtų realias išlaidas ar užtikrintų saugų darbą. Be to, griežti reikalavimai (pvz., nupjautos žolės išvežimas, laukų fotografavimas ir duomenų pateikimas per „NMA Agro“) dar labiau apsunkina ūkininkų veiklą. Ministras pabrėžė, kad bus peržiūrimos šlapynių tvarkymo taisyklės, siekiant racionalių ir saugių sprendimų, atitinkančių šiuolaikinius aplinkosaugos bei klimato kaitos iššūkius.
Jaunųjų ūkininkų galimybės: ribojamos sisteminių kliūčių
Susitikime vėl išryškėjo iššūkiai, su kuriais susiduria pradedantys ūkininkai. Šiuo metu galiojančios žemės įsigijimo taisyklės, suteikiančios pirmumo teisę besiribojančių sklypų savininkams, neretai apsunkina galimybę įsigyti net mažą žemės plotą. Taip pat pastebima, kad 500 hektarų apribojimas kai kurių rinkos dalyvių yra apeinamas pasitelkiant juridinius asmenis, o tai lemia nelygias konkurencines sąlygas.
LJŪJS atstovai pabrėžė, jog būtina didinti ne tik investicinių paramų intensyvumą, bet ir sudaryti galimybes gauti lengvatinius kreditus, kad jauni ūkininkai lengviau įsigytų pirmuosius žemės sklypus. Ministras pripažino, kad ši sritis reikalauja gilesnių diskusijų ir kompleksinių sprendimų.
Strateginis požiūris: maisto saugumas ir gyvulininkystė
Aptariant Lietuvos maisto politiką, LJŪJS išskyrė būtinybę skatinti vietinę maisto gamybą ypač tuose sektoriuose, kurių gaminių šalyje trūksta (daržininkystė, uogininkystė, sodininkystė, šiltnamininkystė, kiaulininkystė). Siekiama kiek įmanoma sumažinti priklausomybę nuo importo ir sustiprinti vietinės maisto tiekimo grandinės atsparumą įvairioms krizėms.
Trūkstami gaminiai galėtų sukurti didesnę pridėtinę vertę žemės ūkyje, o gyvulininkystės plėtra turėtų tapti vienu iš svarbiausių prioritetų. Tokia kryptis leistų efektyviau panaudoti vietinius išteklius (pavyzdžiui, grūdus), sukurti daugiau darbo vietų regionuose ir užtikrintų stabilesnę šalies maisto gamybą.
Kaimo vaidmuo nacionaliniame saugume
Susitikimo metu aptarta ir kaimo svarba šalies gynybai. Siūloma stiprinti bendradarbiavimą tarp ūkininkų bei krašto apsaugos sistemos, sudarant galimybę mobilizuoti ūkininkų turimą techniką (traktorius, krautuvus, statybinę ir transporto įrangą) šalies gynybos reikmėms, jei iškiltų tokia būtinybė. Toks bendradarbiavimas ne tik sustiprintų regionų ekonominę galią, bet ir prisidėtų prie valstybės saugumo.
Tolimesni žingsniai
LJŪJS pabrėžia, jog būtina:
-
- Tęsti reguliarų dialogą tarp ministerijos, savivaldos ir ūkininkų organizacijų.
- Užtikrinti konkurencingas sąlygas jauniems ūkininkams pradėti veiklą.
- Plėtoti maisto apsirūpinimo strategiją, grindžiamą vietinių resursų stiprinimu ir mažesne priklausomybe nuo importo.
Parengta pagal Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pranešimą
