Kovo 19–20 d. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos kino forumas, subūręs daugiau nei 200 skirtingų sričių kino industrijos atstovų iš visos Lietuvos.
Jo metu apžvelgta šios industrijos politinė ir ekonominė padėtis, pasauliniai pasiekimai, o garbingi užsienio svečiai – Lokarno kino šventės meno vadovas Džionis A. Nazaras (Giona A. Nazzaro), Sandanso kino šventės programos sudarytoja Heidė Zvikerė (Heidi Zwicker), Londono gamybos ir pardavimų įmonės „Reason8 Films“ atstovas Denis Krupnovas (Krupnov), Orhuso universiteto Danijoje asocijuotasis profesorius Jakobas Izakas Nylsenas (Jakob Isak Nielsen) bei naujovių ir technologijų strategas Stenas-Kristianas Saluvyras (Sten-Kristian Saluveer) iš Estijos – dalinosi savo patirtimi bei žiniomis.
„Pirmasis Lietuvos kino forumas parodė, kokią didžiulę galią turi vienybė ir bendradarbiavimas. Kai kino industrijos profesionalai, politikos formuotojai ir kūrėjai susiburia prie vieno stalo, gimsta ne tik sumanymai, bet ir tikri sprendimai, galintys keisti industrijos ateitį.
Veikdami kartu, galime įveikti iššūkius, auginti Lietuvos kino galimybes tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje ir sukurti dar palankesnę aplinką kūrėjams bei žiūrovams, skatinti ir prisidėti prie kino švietimo plėtros.
Tikiu, kad šis forumas taps nuolatine platforma, kurioje augs bendrystė, inovacijos ir naujos galimybės“, – kalbėjo šventės „Kino pavasaris“ direktorius Algirdas Ramaška.
Ko reikia kino laimėjimams ir pažangai?
Pirmoji forumo diena buvo skirta pristatyti augančią Lietuvos kino industriją, jos pasiekimus Lietuvoje bei pasaulyje ir laimėtus A klasės kino švenčių apdovanojimus.
Taip pat buvo apžvelgti iššūkiai, trukdantys industrijai tvariai vystytis, kino gamybos bei sklaidos finansavimo galimybės, technologijų, inovacijų, dirbtinio proto panaudojimo galimybės ir kt.
Forume savo sėkmės pavyzdžiais dalinosi, lankomumo rekordus Lietuvoje didinančio filmo „Pietinia kronikos“ prodiuseris Lukas Trimonis, Sandanso kino festivalyje už geriausią režisūrą apdovanoto filmo „Tu man nieko neprimeni“ prodiuserė Marija Razgutė, ypatinga tapymo technika sukurto filmo „Kaimiečiai“ prodiuserė Agnė Adomėnė ir daugiau nei 400 000 žiūrovų šalyje sulaukusio virtualios realybės filmo „Angelų takais“ prodiuseris plėtrai Lietuvoje Lukas Verpetinskas.
Kino gamybos ir platinimo metu kylančiais iššūkiais ir ateities vizijomis su forumo dalyviais dalinosi prodiuserės Živilė Gallego, Emilija Sluškonytė ir Gabija Siurbytė.
„Baltic Film & Creative Tech Cluster“ valdybos narys Kęstutis Drazdauskas kalbėjo apie būtinybę vertinti kiną kaip universalų įrankį siekiant spręsti įvairius socialinius, švietimo, visuomenės sąmoningumo ugdymo iššūkius.
Jo moderuojamoje diskusijoje apie pažangai būtiną politinę valią dalyvavę Lietuvos kino centro, Vilniaus miesto savivaldybės, Ekonomikos ir naujovių ministerijos bei Seimo atstovai aptarė esamus bei galimus papildomus kino finansavimo šaltinius, diskutavo apie galimus tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdus.
Vilniaus mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkytė pristatė Lietuvos kino studijos viziją, o Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad norint pokyčių reikia kelti klausimus aukščiausiu lygiu. Pasak jo, kiekviena ministerija turėtų jaustis kultūros politikos kūrėja.
Lietuvos kino forumas | A. Solomino nuotr.
Žiūrimiausi – lietuviški filmai
Lietuvos kino teatrų sveikatos tyrimo rezultatus apžvelgęs „Multikino Lietuva“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas pateikė kino teatrų lankomumo ir populiariausių filmų žiūrimumo statistiką, įrodančią, jog metai iš metų „topuose“ laikosi lietuviškas kinas.
2019–2024 m. pirmajame penketuke puikavosi Tado Vidmanto „Milijonieriaus palikimas“ ir „Pats sau milijonierius“, Aurimo Valujavičiaus „Irklais per Atlantą“, Emilio Vėlyvio „Piktųjų karta“, Kęstučio Gudavičiaus „ReEmigrantai“.
Daug žiūrovų dėmesio sulaukė šeimai ir vaikams skirti filmai: Inesos Kurklietytės „Drugelio širdis“ ir Meinardo Valkevičiaus „Kakė Makė: mano filmas“, taip pat dokumentinis režisierės Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“.
Pasak R. Bilinsko, Lietuvoje labai trūksta aktualių nacionalinių filmų ir turinio vaikams – vaidybinių filmų bei animacijos, juos noriai lankytų žiūrovai. Taip pat kino teatrų lankomumui įtaką daro po pandemijos pakitę žiūrovų įpročiai ir Lietuvoje vis dar žinomas piratavimas.
Piratavimas Lietuvoje didėja
Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) vadovas Vytas Simanavičius, kalbėjęs apie piratavimą, pažymėjo, kad nepaisant dedamų pastangų ir vykdomų priemonių, piratavimas Lietuvoje didėja.
Tai lemia daug priežasčių: istorinės ir ekonominės aplinkybės, geras interneto prieinamumas, mažos pajamos, ribotas legalių platformų pasirinkimas, silpna teisinė bazė ir nepakankama kontrolė, piratinio turinio normalizavimas, VPN naudojimas.
Norint sumažinti piratavimą Lietuvoje, reikia nuolatinio filmo teisių turėtojų ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos bei kitų institucijų bendradarbiavimo, integruoto visuomenės švietimo, pradedant nuo mokyklų, ir pakankamo ne projektinio, o pastovaus finansavimo.
Dienos pabaigoje naujovių ir technologijų strategas iš Estijos Sten-Kristian Saluveer pristatė auditorijai naujausias pasaulines audiovizualinio turinio gamybos, platinimo ir vartojimo tendencijas, radikaliai besikeičiančius vartotojų įpročius.
Pranešėjas pristatė gausybę dirbtinio proto įrankių, padedančių optimizuoti kino kūrybinius ir techninius procesus.
Švietimo svarba ir turinio vaikams trūkumas
Antrąją forumo dieną į Lietuvos kino ekosistemą buvo žvelgiama tarptautiniame kontekste, daug dėmesio skirta kino švietimo temoms, o dienos pabaigoje kiekvienas dalyvis galėjo laisvai pasisakyti atviroje diskusijoje.
Tarptautinio projekto „CRESCINE“ mokslininkai Jakobas Izakas Nylsenas (Jakob Isak Nielsen) ir Keitrina Helena Bengeserė (Cathrin Helen Bengesser) pristatė savo tyrimų rezultatus, kuriuose nagrinėjami mažų ES šalių kino ekosistemų panašumai ir skirtumai, europietiško kino žiūrovų portretai bei galimybės vietiškai sukurtam kinui varžytis didžiausiose Europos bei pasaulio rinkose.
„Skalvijos“ kino centro mokomųjų programų vadovė Vėjūnė Dūdėnienė pasakojo apie 12-oje Europos šalių vykdytą tyrimą „KIDS Regio“, kuriame dalyvavo beveik keturi šimtai 7–11 m. amžiaus vaikų, viena iš pagrindinių tyrimo išvadų – vaikų filmų žiūrėjimo įpročius formuojantis veiksnys yra socialinėse medijose vartojamas turinys.
Edukologė ir kino švietėja Gintarė Gilaitienė, pristatė pranešimą apie nekomercinių šeimos kino seansų lankymo papročių ugdymą.
Tyrime dalyvavę tėvai įvardino, kad kino teatrai turėtų aiškiau komunikuoti tokių seansų vertę, kurti bendruomenes ir palaikyti ryšį, bendrauti su tėvais, užtikrinti socializaciją ir apibrėžti filmo tikslinę auditoriją pagal amžių, kas labai padeda renkantis filmą kartu su vaikais.
Kino švietėja, medijų antropologė Gintė Žulytė pristatė Europos kino švietimo gaires, kurių tikslas – įkvėpti ir įgalinti europiečius pasiekti, mėgautis, suvokti, kurti, atsirinkti, tyrinėti ir dalintis kinu įvairiomis jo formomis per visą gyvenimą.
Pranešėja pabrėžė, kad dalyvaujant mokomuosiuose projektuose ugdomos bendrosios – socialinės ir emocinės, pažinimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, kultūriniai, bendravimo – gebėjimai.
Dienos pabaigoje vyko diskusija apie kino industrijos vaidmenį jauno žiūrovo ugdyme. Buvo kalbama apie kino švietimo sumanymus ir garsėjančią kino švietėjo profesiją.
Daug dėmesio sulaukė iškelta problema, jog Lietuvoje labai trūksta nacionalinių filmų, skirtų vaikams.
Savo mintimis dalijosi kino švietėja, medijų antropologė Gintė Žulytė, kino operatorė ir kino švietėja Lina Margaitytė, animatorė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eva Rodz, kino režisierė Marija Kavtaradze, kino teatro „Dainava“ direktorė Simona Butrimienė, moderavo Kino kultūros asociacijos vadovė Vilma Levickaitė.
Forumą tikimasi rengti ir kitąmet
Forumą užbaigė atvirojo mikrofono diskusija, kurios metu kiekvienas norintis galėjo kelti svarbius ir aktualius klausimus, teikti pasiūlymus, skatinti naujoves ir pokyčius.
„Lietuvos kino forumas 2025 tapo reikšmingu žingsniu, perkėlusiu mūsų kino industrijos diskusijas į viešąją erdvę – aiškiai struktūruojant svarbiausius pasiekimus ir įvardijant rimčiausius iššūkius.
Tikiuosi, kad kitais metais šis renginys dar ryžtingiau telksis į ateities strategijas, pokyčių kryptis ir sprendimus, kurie padėtų visai kino bendruomenei augti tvariai ir ambicingai“, – kalbėjo prodiuserė Marija Razgutė.
Tikimasi, kad Lietuvos kino forumas taps kasmetiniu renginiu, skirtu diskusijoms įvairiais kino industrijos klausimais, ir platforma, kurioje formuojama šalies kino ateitis.
Lietuvos kino forumą rengia „Baltic Film & Creative Tech Cluster“. Partneriai: AVAKA, „Meeting Point Vilnius“, Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“, Vilniaus m. savivaldybė.
Renginį palaiko: Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Autorinio kino aljansas, Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian shorts“, LMTA nacionalinė kino mokykla, Lietuvos animacijos asociacija, Kino kultūros asociacija, Aktorių gildija, Kino ir televizijos moterų asociacija (WIFT LT), kino rodytojai, kiti nepriklausomi industrijos atstovai. Bendrai finansuoja Europos sąjunga.
Parengta pagal „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ pranešimą