Pažangi technika, mokslu grįstos augalų auginimo technologijos, skaitmeninės ūkio valdymo sistemos – visa tai tampa neatsiejama šiandieninio ūkininkavimo dalimi. Šių pokyčių sumanytojai dažnai yra jaunosios kartos ūkininkai, kurie drąsiai atlieka bandymus, taiko naujoviškus sprendimus ir keičia tradicinį požiūrį į žemės ūkį.
Įmonė „Agrokoncernas“ kasmet rengia konferencijas „Patirtys. Priemonės. Tikslai“, į kurias susirenka pažangūs ūkininkai iš visos Lietuvos. Jiems tai yra proga ne tik pasisemti žinių, bet ir pabendrauti su bendraminčiais, pasikeisti patirtimi.
Ūkininkų amžius labai įvairus, tačiau akivaizdu, kad vyksta kartų kaita. Šeimos, kuriose ūkius į savo rankas perima atžalos, džiaugiasi, kad nauja karta atneša reikšmingų pokyčių, tačiau yra ir tokių, kurie svarsto, ką reiks daryti su viso gyvenimo įdirbiu, nes vaikus labiau domina kitos sritys.
Taikosi prie pokyčių
Į savo rankas 500 hektarų ūkį perėmęs ūkininkas Vytautas Mažeika iš Šakių rajono užsiima augalininkyste ir gyvulininkyste. Jis nuolat domisi naujovėmis, ieško ekonomiškai atsiperkančių sprendimų, todėl lankosi konferencijose, tariasi su agronomais.
„Mūsų darbe sunkiausia, kad negali iš anksto nieko numatyti. Prieš dvejus metus buvo labai brangios trąšos, o pernai sezonas buvo labai neblogas. Pavyko išlaviruoti, dabar jau turime įsigiję trąšų geromis kainomis, todėl tikimės, kad viskas bus gerai“, – vylėsi jis.
V. Mažeika sako, kad norint ūkininkauti pelningai, būtina domėtis naujienomis, rinkos naujovėmis, nes, kas veikė pernai, nebūtinai bus veiksminga ir šiemet.
„Keičiasi technologijos, gaminiai, atsiranda įvairių naujienų – negali pats vienas visko žinoti ir sužiūrėti. Dabar yra daug žinių, bet jas irgi reikia sugebėti atsirinkti. Ūkininkaujant vienas blogas sprendimas gali turėti pasekmių visam derliui“, – sako jis.

Požiūrį keičia rezultatai
800 hektarų ūkį Vilkaviškio raj. 37 metų Justas Galginaitis perėmė iš tėvų, tačiau sprendimus priima savarankiškai. Pasak jo, ūkyje yra taikomos praktiškai visos naujovės, o priežastis paprasta – jos atsiperka.
„Tėvams būtų sunku diegti tokias technologijas, kokias naudojame dabar. Viskas prasidėjo nuo dirvožemio tyrimų – kai pamatėme tikrą jų naudą, ėmėme diegti ir kitus sprendimus. Ūkyje naudojame azoto sensorius, sėjame ir tręšiame pagal kintamos normos žemėlapius, taikome beariminę žemdirbystę, tiesioginę sėją“, – vardija jis.
Pasak ūkininko, kai kurie sprendimai skeptikams atrodo per daug sudėtingi ar nebūtini, tačiau kai pamato rezultatą, požiūris pasikeičia.
„Pavyzdžiui, azoto sensorius naudojame jau aštuntus metus. Jų nauda akivaizdi, o investicija jau seniai atsipirko. Svarbu domėtis naujovėmis ir išmanyti rinkos padėtį, nes ūkininkavimas – ne tik darbas, bet ir verslas“, – įsitikinęs ūkininkas.
Kasdienius ūkio procesus J. Galginaitis valdo skaitmeninėje platformoje „Agro247“, kuri leidžia fiksuoti duomenis, rengti darbus ir priimti tikslesnius sprendimus. Ūkyje jis dirba kartu su pusbroliu ir keturiais samdomais darbuotojais.
„Aš esu atsakingas už agronominę dalį. Tariuosi su žinovais, tačiau galutinius sprendimus priimu pats. Svarbiausia – dirbti su galva ir būti pasiruošus įvairiems scenarijams. Kiekvienas laikas būna skirtingas, esame apdraudę pasėlius, todėl ramiai laukiame darbų pradžios“, – sako ūkininkas.

Pasitiki mokslu
Prienų rajone ūkininkaujantis 33 metų ūkininkas Vitalijus Miklušis taip pat priklauso jaunajai ūkininkų kartai, kuri drąsiai taiko naujoves. Šeimos ūkyje jis dirba kartu su tėvu, broliu ir seserimi.
„Kiekvieni metai yra skirtingi, todėl svarbu nuolat ieškoti geriausių sprendimų. Ūkyje taikome dirvožemio tyrimus, pagal kuriuos nustatome, kur ir kokių trąšų reikia daugiau, o kur – mažiau. Tręšiame kintama norma – tai ne tik sumažina sąnaudas, bet ir leidžia tręšti tiksliau“, – pasakoja V. Miklušis.
Taikomosios ekologijos studijas universitete pabaigęs ūkininkas sako, kad šie sprendimai padeda ūkininkauti ne tik ekonomiškai veiksmingiau, bet ir tvariau. Pasak jo, visuomenėje vis dar sklando mitai, kad ūkininkai tręšia laukus neskaičiuodami, tačiau realybė visiškai kitokia.
„Žemės ūkio sektorius yra labai stipriai reglamentuojamas ir prižiūrimas. Be to, kiekvienas ūkininkas iš savo veiklos nori uždirbti. Trąšos kainuoja brangiai, jų naudojimą reikia tiksliai apskaičiuoti. Todėl ir naudojame technologijas, kurios padeda tręšti tikslingai“, – paaiškina V. Miklušis.
Ūkininkas nuolat domisi augalų auginimo technologijomis. Jis pasikliauja mokslinių tyrimų duomenimis, nes ne kartą bandė siūlomus sprendimus ir jie pasiteisino.
„Stengiuosi sužinoti apie naujus augalų apsaugos gaminius, taip pat domiuosi veislėmis. Ūkyje pagal patarimus auginame kviečius ir rapsus – derlius pateisino lūkesčius. Domimės naujienomis ir jas taikome, nes matome gerus rezultatus“, – sako jaunasis ūkininkas.

Dalijasi žiniomis ir sprendimais
Iš viso „Agrokoncerno“ konferencijose, kurios vyko net 30 skirtingų regionų dalyvavo daugiau nei 1500 ūkininkų. Netrukus prasidės nauji darbai. Žemdirbiai semiasi žinių ir pradeda pirmuosius darbus.
Įmonės „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys pabrėžia, kad šių metų padėtis žemės ūkyje reikalauja itin atsakingo pasirengimo ir duomenimis pagrįstų sprendimų.
„Šiemet yra neeiliniai metai – grūdų kainos reikalauja tikslios augalų auginimo priežiūros. Reikia atlikti mokslu pagrįstus sprendimus, kurie yra reikalingi ir naudingi. Todėl labai svarbu tiksliai įvertinti kiekvieną ūkio žingsnį.
Mes ūkininkams pateikiame ne tik praktinius patarimus, bet ir išsamiai išanalizuotus duomenis. Vien per praėjusius metus moksliniame padalinyje atlikome daugiau nei 26 milijonus matavimų. Tai leidžia žemdirbiams remtis faktais ir priimti tvarius, finansiškai pagrįstus sprendimus“, – sako E. Šakys.