Nors pirmoji kovo mėnesio pusė džiugino jai nebūdingais šiltais ir saulėtais orais, kraštovaizdžio specialistai pataria neskubėti strimgalviais imtis sodo tvarkymo darbų. Pasak jų, ši šiluma – apgaulinga, o norinčiuosius jau dabar tvarkyti veją ragina dar palaukti.
„Kovo pradžioje įšalas iš žemės nepasišalino – sušilo tik paviršius. Dabar idealiausia būtų nieko nedaryti, ir netgi nevaikščioti ant vejos: žemės paviršius – skystas, įmirkęs, o giliau – ledas, tad tik sutrypsime žemės poras, ji negalės kvėpuoti, pažeisim vejos šaknis. Tad jeigu galit vieną kitą savaitę susilaikyti ir palaukti, kol įšalas praeis, taip ir padarykit“, – pataria profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas.
Kovas – planavimo ir pasiruošimo mėnuo
Nors kovo pradžioje nepatariama imtis aktyvių darbų vejos zonoje, kraštovaizdžio specialistas vis dėlto siūlo pasiruošti būsimiems darbams reikalingus įrankius: juos nuvalyti, pagaląsti ir pan. Tai, anot jo, verta padaryti jau dabar, išvengiant eilių pas įrankių tvarkymo meistrus.
„Vėliau, kai prasidės vejos pjovimas, galite sugaišti daug laiko, kol pagaląs jūsų vejapjovės peilius, pakeis filtrus ir pan. Nepamirškite ir atnaujinti vejos robotų programinės įrangos. Tai padarę dabar, galėsite patys pirmi imtis gražinti savo sodą“, – sako T. Gurskas.
Orų permainos – nebūtinai neraminančios
Neįprastai šiltiems orams pasitraukus iš Lietuvos, orų prognozės darosi vis panašesnės į būdingas kovo mėnesiui: sąlyginai šiltas dienas lydi vėsios naktys, netgi su neigiama temperatūra. Šie orų pokyčiai daliai žmonių gali kelti nerimo. Tačiau tiek mėgėjus, tiek profesionalius sodininkus konsultuojantis specialistas skuba nuraminti.
„Ne vienerius metus selekcininkai dirba su vejų sėklomis, tad mūsuose auginami augalai jau yra daugmaž prisitaikę prie vietinių orų pokyčių. Jie atrenka specialias vejos rūšis, kurios geriau žiemoja. Žinoma, jei auginate kokią egzotiškesnę veją, ji gali labiau nukentėti dėl didelių temperatūrų svyravimų. Vis dėlto, jei turime įprastą žiemą, kai žemę nukloja sniegas, yra šalčio, veja peržiemoja sėkmingai“, – komentuoja T. Gurskas.
Tačiau pastaroji žiema, kai sausis buvo neįprastai šiltas, o ir sniego trūko, anot eksperto, galėjo labiau pakenkti lepesnei vejai. „Kai dieną – teigiama temperatūra, augalas sušyla, sultys iš dirvožemio atkeliauja į lapus. Naktį temperatūrai nukritus žemiau nulio, tos sultys nespėja grįžti į šaknis, tad veja gali ir žūti. Tačiau jei auginate kokybišką veją, pasėtą iš sertifikuotų sėklų ar jų mišinių, pavasarį pasitiksite ramiau.“
Pataria neskubėti su trąšomis
Paklaustas, kaip dar butų galima pasirūpinti vejomis ankstyvą pavasarį, T. Gurskas pataria neskubėti su trąšomis ir jų nebarstyti, ypač dabar. Pasak jo, tam yra bent kelios priežastys.
„Visų pirma, žolė – dar miega ir visiškai nesimaitina, tad jei veją tręšite dabar, prarasite pagrindinę maistinę medžiagą – azotą. Azotas – labai judrus, tad iš įšalusios dirvos jis arba išgaruos, arba bus išplautas pavasarinio lietaus. Taip jis pateks į upelius, į tvenkinius, pavyzdžiui, dekoratyvinius, ir dėl to ten esantis vanduo pradės dar labiau žydėti. Vadinasi, jūs tiesiog prarasite trąšas, nes augalas jų šiuo metu nepanaudos“, – sako kraštovaizdžio specialistas. „Geriausia palaukti, kol visiškai pasišalins įšalas – tai galėtų nutikti jau balandį, ir tik tada pradėti tręšti.“
Vis dėlto, jei norisi kaip nors pagerinti vejos būklę, T. Gurskas pataria pabarstyti kalkių arba dolomitmilčių. Tai patartina daryti tose vietose, kurios patenka į šešėlį, pavyzdžiui, už namo ar po tujomis – ant ten esančios vejos mėgsta kauptis samanos, kurias ir pašalins šarminės priemonės.
Parengta pagal „Linas Agro“ pranešimą
