Ūkininkų apklausa parodė, kad patys ūkininkai „geram“ ūkininkui priskiria šias savybes: augina sveikus ir kokybiškus gaminius (nurodė 71 proc. apklaustųjų), saugo gamtos išteklius (nurodė 67 proc. apklaustųjų), turi tvarkingai atrodantį ūkį ir laukus (nurodė 56 proc. apklaustųjų) bei kuria sąlygas biologinei įvairovei (nurodė 42 proc. apklaustųjų).
„Akivaizdu, kad ūkininkams gamtosauga labai svarbi. Dvi iš TOP-5 dažniausiai įvardintų gero ūkininko savybių su tuo susijusios. Tai taip pat atsispindi ūkininkų atsakymuose į kitus klausimus.
Pavyzdžiui, trečdalio ūkininkų nuomone, pievų Lietuvoje turėtų būti daugiau. Pusė (54 proc.) ūkininkų mano, kad jų yra tiek, kiek reikia, ir tik 9 proc. teigia, kad jų yra per daug.
Taip pat didžioji ūkininkų dalis pažymi, kad tų trūkstamų pievų labiausiai reikia gamtai (62 proc.) ir, žinoma, galvijams (56 proc.).” – apklausos rezultatus apibendrina tyrimus sumaniusio Baltijos aplinkos forumo atstovė Rita Grinienė.
Gerą ūkininką panašiai įsivaizduoja ir plačioji visuomenė
Panašų gero ūkininko įvaizdį turi ir visuomenė. Šalies gyventojų apklausa parodė, kad geras ūkininkas visuomenės akyse yra tas, kuris augina sveikus ir kokybiškus gaminius (tai nurodo 62 proc. apklaustųjų), saugo gamtos išteklius (59 proc. apklaustųjų) bei kuria sąlygas biologinei įvairovei (41 proc.)
Vienintelis ryškesnis skirtumas tarp visuomenės ir ūkininkų turimo gero ūkininko įvaizdžio – ūkininkai ženkliai didesnę svarbą teikia laukų ir ūkių tvarkai nei gyventojai.
Gyventojų ir ūkininkų apklausų dažniausi 5 atsakymai į klausimą Kurie iš žemiau išvardintų dalykų geriausiai tinka geram ūkininkui apibūdinti?
Beveik visi ūkininkai susidūrė su klimato kaitos nulemtais ekstremaliais reiškiniais
Ūkininkų apklausoje taip pat teirautasi, kokius klimato kaitos poveikius jie patyrė per pastaruosius 5 metus savo ūkyje. 94 proc. ūkininkų teigė susidūrę su ekstremaliais gamtos reiškiniais.
Absoliuti dauguma (83 proc.) tyrimo dalyvių patyrė sausras, 60 proc. susidūrė su šalnomis ir iššalimais, 56 proc. – su audromis, liūtimis, 50 proc. – su karščio bangomis.
Ūkininkai taip pat teigė patys dedantys pastangų, kad sumažintų klimato kaitos poveikį ar prie jo prisitaikytų. Dauguma (61 proc.) taiko sėjomainą, 45 proc. palaiko pievas ir / ar šlapynes, 42 proc. taupo kurą, 38 proc. nenaudoja pesticidų arba jų naudojimą mažina, 37 proc. sėja tarpinius pasėlius arba saugo dirvožemio organines medžiagas.
Ūkininkų pastangos mažinti klimato kaitos padarinius svarbios visuomenei. Didžioji dalis (40 proc.) gyventojų teigia, kad valstybė neturi mokėti kompensacijų ūkininkams už sausrų, škvalo ir kitų ekstremalių reiškinių padarytą žalą, jei ūkininkai patys niekaip neprisideda prie klimato kaitos švelninimo ar prisitaikymo prie jos.
Visuomenės apklausą apie žemės ūkį atliko „Spinter research“, nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ užsakymu.
Visos žinios apie apklausas: čia.
