Londone Europos viršūnių susitikimas be Baltijos šalių: ar Europa perims paramos Ukrainai vairą?

Šiandien, kovo 2-ąją, Londone vyksta svarbus Europos šalių vadovų susitikimas, skirtas aptarti tolesnę paramą Ukrainai ir siekį sustiprinti bendras pastangas užtikrinant regiono saugumą bei stabilumą.

Susitikime dalyvauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Kiras Starmeris bei kitų Europos šalių vadovai. ​ 

Šis susitikimas vyksta po neseniai iškilusių nesutarimų Vašingtone, kai V. Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trampas Ovaliajame kabinete apsikeitė aštriais pasisakymais, dėl to nebuvo pasirašytas numatytas susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos. Po šio nesutarimo V. Zelenskis atvyko į Londoną siekdamas sustiprinti Europos paramą Ukrainai. ​ 

Kovo 1 d. vakarą V. Zelenskis susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) Ministru pirmininku  K. Starmeriu. JK ministras pirmininkas patikino Ukrainos prezidentą, kad JK tvirtai remia Ukrainą ir siekia ilgalaikės taikos, pagrįstos Ukrainos nepriklausomybe ir saugumu.

Abu prezidentai pasirašė 2,26 mlrd. svarų sterlingų (apie 2,74 mlrd. eurų) vertės paskolos susitarimą, skirtą stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus. 

Kovo 2 d., sekmadienį, V. Zelenskis taip pat ketina susitikti su Jungtinės Karalystės karaliumi Karoliu III.

Londone vykstančiame susitikime dalyvauja  Europos šalių vadovai, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Šolcą, Italijos ministrę pirmininkę Džordžiją Meloni bei NATO ir Europos Sąjungos atstovus.

Pagrindinis susitikimo tikslas – sustiprinti Europos paramą Ukrainai, ypač atsižvelgiant į galimą JAV karinės ir finansinės paramos sumažėjimą. Taip pat bus aptariamas Europos šalių gynybos išlaidų didinimas siekiant užtikrinti regiono saugumą. 

Londone vykstančiame Europos lyderių susitikime, skirtame aptarti paramą Ukrainai ir regiono saugumą, nebuvo pakviesti Baltijos šalių vadovai, įskaitant Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą. Šis sprendimas sukėlė nepasitenkinimą Baltijos šalyse, kurios yra žinomos dėl savo reikšmingos paramos Ukrainai ir didelių gynybos išlaidų. ​

Nepaisant to, prezidentas G. Nausėda teigė nesąs nusivylęs dėl nepakvietimo ir pabrėžė, kad planuoja nuotolinį pokalbį su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku K.Starmeriu. 

G. Nausėda paragino ES šalis didinti paramą Ukrainai ir stiprinti savo gynybos finansavimą, pabrėždamas bendrų pastangų svarbą siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą regione. 

Latvijos ir Estijos vadovai taip pat nebuvo pakviesti į šį susitikimą. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius (Edgars Rinkēvičs) išreiškė nusivylimą dėl šio sprendimo, pabrėždamas, kad Baltijos šalys yra tarp didžiausių Ukrainos rėmėjų ir aktyviai prisideda prie regiono saugumo stiprinimo. ​

Nepakvietimo priežastys oficialiai nebuvo paskelbtos, tačiau manoma, kad tai gali būti susiję su siekiu apriboti dalyvių skaičių ir sutelkti dėmesį į didžiąsias Europos valstybes.

Vis dėlto, toks sprendimas sukėlė diskusijų apie Baltijos šalių vaidmenį Europos saugumo architektūroje ir jų indėlį į paramą Ukrainai.

Šiuo metu, kad pasaulio bendruomenė įsitempusi stebi JAV ir Rusijos derybas dėl įtakos Pasaulyje ir Europoje, Baltijos šalių nepakvietimas į Londoną jų pagristai gali būti suprastas kaip labai blogas ženklas.