Šiandien, kovo 2-ąją, Londone vyksta svarbus Europos šalių vadovų susitikimas, skirtas aptarti tolesnę paramą Ukrainai ir siekį sustiprinti bendras pastangas užtikrinant regiono saugumą bei stabilumą.
Susitikime dalyvauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Kiras Starmeris bei kitų Europos šalių vadovai.
Šis susitikimas vyksta po neseniai iškilusių nesutarimų Vašingtone, kai V. Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trampas Ovaliajame kabinete apsikeitė aštriais pasisakymais, dėl to nebuvo pasirašytas numatytas susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos. Po šio nesutarimo V. Zelenskis atvyko į Londoną siekdamas sustiprinti Europos paramą Ukrainai.
Kovo 1 d. vakarą V. Zelenskis susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) Ministru pirmininku K. Starmeriu. JK ministras pirmininkas patikino Ukrainos prezidentą, kad JK tvirtai remia Ukrainą ir siekia ilgalaikės taikos, pagrįstos Ukrainos nepriklausomybe ir saugumu.
Abu prezidentai pasirašė 2,26 mlrd. svarų sterlingų (apie 2,74 mlrd. eurų) vertės paskolos susitarimą, skirtą stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus.
Kovo 2 d., sekmadienį, V. Zelenskis taip pat ketina susitikti su Jungtinės Karalystės karaliumi Karoliu III.
Londone vykstančiame susitikime dalyvauja Europos šalių vadovai, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Šolcą, Italijos ministrę pirmininkę Džordžiją Meloni bei NATO ir Europos Sąjungos atstovus.
Pagrindinis susitikimo tikslas – sustiprinti Europos paramą Ukrainai, ypač atsižvelgiant į galimą JAV karinės ir finansinės paramos sumažėjimą. Taip pat bus aptariamas Europos šalių gynybos išlaidų didinimas siekiant užtikrinti regiono saugumą.
Londone vykstančiame Europos lyderių susitikime, skirtame aptarti paramą Ukrainai ir regiono saugumą, nebuvo pakviesti Baltijos šalių vadovai, įskaitant Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą. Šis sprendimas sukėlė nepasitenkinimą Baltijos šalyse, kurios yra žinomos dėl savo reikšmingos paramos Ukrainai ir didelių gynybos išlaidų.
Nepaisant to, prezidentas G. Nausėda teigė nesąs nusivylęs dėl nepakvietimo ir pabrėžė, kad planuoja nuotolinį pokalbį su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku K.Starmeriu.
G. Nausėda paragino ES šalis didinti paramą Ukrainai ir stiprinti savo gynybos finansavimą, pabrėždamas bendrų pastangų svarbą siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą regione.
Latvijos ir Estijos vadovai taip pat nebuvo pakviesti į šį susitikimą. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius (Edgars Rinkēvičs) išreiškė nusivylimą dėl šio sprendimo, pabrėždamas, kad Baltijos šalys yra tarp didžiausių Ukrainos rėmėjų ir aktyviai prisideda prie regiono saugumo stiprinimo.
Nepakvietimo priežastys oficialiai nebuvo paskelbtos, tačiau manoma, kad tai gali būti susiję su siekiu apriboti dalyvių skaičių ir sutelkti dėmesį į didžiąsias Europos valstybes.
Vis dėlto, toks sprendimas sukėlė diskusijų apie Baltijos šalių vaidmenį Europos saugumo architektūroje ir jų indėlį į paramą Ukrainai.
Šiuo metu, kad pasaulio bendruomenė įsitempusi stebi JAV ir Rusijos derybas dėl įtakos Pasaulyje ir Europoje, Baltijos šalių nepakvietimas į Londoną jų pagristai gali būti suprastas kaip labai blogas ženklas.
Kad į susitikimą Londone būtų kviestos visos Europos šalys kaip ir nėra pranešta. Suprantama, kad visas ES šalis Londone atstovauja EK pirmininkė, o jas kaip NATO šalis – jo Generalinis sekretorius. Taip pat pranešta, kad atskirai kaip šalis yra pakviestas ir Turkijos vadovas. Tai suprantama tariantis dėl karinės paramos Ukrainai. Kas dėl to, kad Baltijos šalių vadovai į susitikimą nėra pakviesti, tai derėtų prisiminti, jog jų valdžios, ypač Lietuvos, būti regiono – jų atstovu vis labiau užleidžiama Lenkijai. Tai Lietuvos valdžių atveju nieko naujo – tas vyko ir tarpukariu, kai Lenkija dėl karinės paramos su Anglija tarėsi, tai įtraukiama ir kaip tarsi jai priklausanti Lietuva. Toks Lietuvos valstybės valdžių savigarbos neturėjimas politikoje, galbūt, regimas ir dabar. Tai žeidžia tautą. Tokiu atveju Lietuvai priekaištauti Anglijai dėl nepakvietimo į susitikimą kaip ir nebūtų pagrindo. Matyt, Lietuvos atstovu ir šiuo atveju gali būti palaikytas Lenkijos prezidentas Duda, kas, regis, vyko ir jam neseniai lankantis pas Trampą.
Gal JK ambasada galėtų paaiškinti mums, ar taip esame pratinami prie būsimos tikrovės?
Matyt, tą Londono sukvietimą tiksliau būtų lietuviškai versti ne Europos viršūnių, o jos lyderių susitikimas. Tokiu atveju viskas būtų aišku. Mat, šiuo metu Baltijos šalių valdžiose Europos lyderių lygio asmenybių, kaip tarkim Lietuvoje buvo Adamkus, gal ir Grybauskaitė, nėra. Taigi, paprasčiausiai į Europos lyderių susitikimą iš Baltijos šalių nebuvo ką kviesti.
Svarbiausia, kad mūsų vadovus kviečiai į PEFą – kad žinotumę kaip kurti gerovės valstybę.
YouTube: Jeffrey Sachs REVEALS: Zelensky SABOTAGES Talks with Trump! EU PANICS as Russia & Ukraine NEAR PEACE
Europoje yra 50 pripažintų valstybių ir nemanau jog prasminga rengti Europos viršūnių susitikimus su 50-čia atstovų. Kas čia per formatas? Ar Pietų Amerikos žemynas irgi rengs Pietų Amerikos viršūnių susitikimą?
Kokia prasmė valstybėms grupuotis pagal žemynus?
Arba pagal šalies pavadinimo pirmąją raidę: pirmoje grupėje kurių pavadinimas prasideda balse, antroje – priebalse. Sakysit – “kvaila”? Be abejo. Ir pagal žemynus kvaila..
Lietuvoje yra JAV dalinių. Lietuvoje baigiama dislokuoti Vokietijos karių brigada, lygiagrečiai formuojama ir mūsų divizija. Išvada: Lietuva 100% yra apsaugota ir taip, todėl neieškokime kažkokių “cvekų” ten, manau, kur jų ieškoti visai nereikia. Tvarkykimės, svarbiausia, viduje.
“Lietuvoje baigiama dislokuoti Vokietijos karių brigada” – o aš manau, kad pradedama dislokuoti.
Tie, katrų sienos ribojasi su carui „priklausančiomis” žemėmis, kurios visada yra jo taikiklyje, kurioms tenka būti visos ES buferine zona, PRIVALO būti kviečiamos. Nebent pritariama tiems, kas teigia, jog LT, LV ir EE tėra Rusijos kaimai, šnekantys kiekvienas savo tarne…
Yra NATO, ir nebūna, kad organizacija Lietuvą ignoruotų.
O JK kai rengia vakarėlį, ji savarankiška spręsti ką kviesti.
YouTube: Varlinas tiesiogiai – 2025 03 02 – Hegemoninis pažeminimas
Karas Ukrainoje. Įvardijo didžiausią Europos problemą ir Ukrainos galimybes gintis be JAV
– lrytas.lt/pasaulis/konfliktai-ir-saugumas/2025/03/02/news/karas-ukrainoje-atskleide-kaip-i-v-zelenskio-atkirti-jav-reagavo-svarbus-ukrainos-pulkininkas-36714716