Valstybės gynybos fondui 2025 metams Vyriausybė paskirstė 240 mln. eurų. Šios lėšos bus panaudotos kariniam mobilumui, infrastruktūrai, Lietuvos kariuomenės divizijos, civilinės saugos ir kitiems poreikiams finansuoti.
Daugiausia lėšų – 90 mln. eurų – skiriama Vyriausybės Laikinojo solidarumo įnašo komisijoje apsvarstytiems valstybinės reikšmės karinio mobilumo keliams finansuoti. Prioritetas bus skiriamas Pabradės ir Rūdninkų karinių poligonų infrastruktūros plėtrai, privažiuojamiesiems keliams prie poligonų įrengti bei kelio „Via Baltica“ ruožų rekonstravimui.
Lietuvos kariuomenės divizijos pajėgumo kūrimui numatyta 60,7 mln. eurų, kontrmobilumo projektams numatyta 43,1 mln. eurų. Civilinės saugos poreikiams – priedangų infrastruktūros plėtrai, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties ir atsparumo bei sveikatos sistemos atsparumo didinimui skiriama 25 mln. eurų.
Papildomi 21,4 mln. eurų bus investuoti į Vokietijos brigados infrastruktūros vystymo projektus. Šios lėšos bus skirtos Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros plėtrai.
Gynybos fondas yra valstybės pinigų fondas, kurio pagrindinė funkcija – skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių finansavimo užtikrinimas siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nurodytų tikslų įgyvendinimo. Šio fondo lėšas sudaro valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Solidarumo įnašo, dalies pelno, akcizų ir gyventojų pajamų mokesčių. Prie Valstybės gynybos fondo savanoriškai gali prisidėti kiekvienas – tiek žmonės, tiek verslas. Į fondą nuo praėjusių metų spalio mėn. gali aukoti ir gyventojai, šiuo metu surinkta beveik 85 tūkst. eurų.
Gynybos fondo valdytoja yra Krašto apsaugos ministerija, fondo lėšos kaupiamos ir laikomos atskiroje Krašto apsaugos ministerijos tvarkomoje sąskaitoje.
