Ar žinojote, kad šiais, 2025–aisiais, metais minima seniausios išlikusios latviškos spausdintos knygos 440 metų sukaktis? Įdomu tai, kad šį katekizmą 1585 m. išspausdino jėzuitai Vilniuje.
Ta proga paklausėme, ar lietuviai domisi artimiausių mums kaimynų latvių kalba? Atsakymas nėra vienareikšmis, sako pašnekovė VU filologijos fakulteto dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.
Studentai, kurie domisi baltistika, dažnai renkasi latvių kalbą kaip papildomas studijas. Panašus kelias į atradimą buvo ir pačios Ernestos Kazakėnaitės: senosios raštijos tekstų skaitymas filologijos fakultete įtraukė ir į latvių kalbos mokymąsi.
Religinių tekstų analizė, evangelinio papročio pažinimas atvedė prie maldos „Tėve mūsų“ tyrimo ir vieno ankstyvajam laikotarpiui priskiriamo rankraštinio įrašo latvių kalba atradimo.
Kalbant apie ankstyviausius rankraštinius maldos latvių kalba įrašus, jų nustatyta ne daugiau kaip 2–3, o ketvirtuoju galima laikyti įrašą, kurį tyrėja dr. E. Kazakėnaitė aptiko Vrublevskių bibliotekoje saugomame egzemplioriuje.
Šis latvių raštijos istorijai vertingas leidinys yra enciklopedinis pasaulio aprašymas, išspausdintas 1552 metais – S. Miunsterio (Münster) Cosmographiae universalis (šifras LMAVB: K2-174), kurio 789 puslapyje įrašyta latviška malda.
Tai, kad šiame leidinyje išspausdinta latviška malda, gerai žinoma, tačiau Vrublevskių bibliotekos egzemplioriuje yra išskirtinių rankraštinių jos taisymų. Jie labai įdomūs ir svarbūs, nes priklauso ankstyvajam latvių raštijos laikotarpiui (datuojami XVI a. II puse ar XVII a. pr.), o tokių įrašų iki šiol žinoma vos vienas kitas.
Apie tai, kokius mokslinius ir detektyvinius būdus teko mokslininkei pritaikyti, kad atrastų šį išskirtinį įrašą tarp 200 skirtingose pasaulio bibliotekose saugomų Miunsterio kosmografijos leidimų, ir pasakojame šiame vaizdo įraše.
Parengtą pagal Vrublevskių bibliotekos pranešimą
Gaila, kad mūsų Lietuvos ir Latvijos valdžios nesusitaria dėl Lietuvos tv retransliavimo Latvijos teritorijoje, o Latvijos tv retransliavimo Lietuvos teritorijoje. Tada geriau išmoktume giminingas kaimynų kalbas ir sužinotume naujienas apie juos tiesiogiai, be tarpininkų. Dabar matome berods 10 Lenkijos tv kanalų, o Latvijos tv- nei vieno. Manau, tai tendencinga valdžios politika.
++++++++++++!!!!!!!!!!!!!!!!!
Labdien, labvakar. labrit, ar labu nakti dar suprantam ( saprotam), bet kas yra uzvara ( pergalė), vairak ( daugiau) , brinums ( stebuklas) , veikals ( parduotuvė) , iela ( gatvė) ,lidzeklis( priemonė), kapec ( kodėl) deja, jau ne.
veikals ( parduotuvė) – su veikla (verslu) susiję. Ką veikiu, kuo verčiuosi įvardija?
Skaičiau, kad latvių kalbos latgalių tarmė ( kai kas teigia, kad tai kalba) artimiausia lietuvių kalbai: visada- vysod ( normine latvių kalba- vienmer), žirklės- zirklis ( škeres), šeima- saime ( gimene), jis- jis ( vinš), vakarai -vokori ( rietumi), rytai- reiti ( austrumi, nuo austra- aušra) žemyn- zamyn ( lejup).
žirklės- zirklis ( škeres)
škeres tai veikiausiai iš vokiečių šėre (Schere) nugvelbta
Žirklės iš žerktis, gerklė, o škeres iš skersti, skarotis, skara, skeryčiotis, skersas, atskirti, kirpti, skelti, skėtoti, skiauterė. Taip, kad žodžiai – ‘žirklės’ pasidaryti iš tos pačios šaknies, tačiau pagal savą (skirtingą) gramatiką. Tai rodytų, kad latvių kalba kaip atskira radosi per tarmybės ryšį su senoviškesne lietuvių kalba.
Priminimas. Suartėti mums su braliukais neleidžia ir neleis “božnicos” atstovybė Lietuvoje.
Nemanau, Latgaloje vyrauja katalikų bažnyčia, o liuteronų yra ir Lietuvoje ( Biržai, Kaunas, Vilnius, Palanga, Jurbarkas ir kt.). Gal greičiau noras įsiteikti “strateginiam partneriui” trukdo ?
>Bartui
Vokietija – mūsų strateginis partneris – su evangelikų liuteronų tikėjimu savo padės, manau, nusverti bendrystės su latviais Latgaloj santykių gerinimą šiltojon pusėn.
Latvių kalba nuo lietuvių nutolus ne daugiau, kaip žemaičių. Ar skamba kaip žemaičių. Tautinio atgimimo laikais prisigalvojo naujų žodžių, kad labiau skirtųsi nuo kaimyninių kalbų (kaip ir Lietuvoj). Ar tai kalbos, ar tik tarmės – tai tik subjektyvi nuomonė. Viduramžiais Livonijos metraštininkas Henrikas ,,Latvis” ( Henricus de Lettis) visus mus vadina letais.
Nemanau.Latviškų tekstų prasmę suvokti nesunku, bet kalbančiuosius suprasti nelengva- kartais atpažįstami tik atskiri žodžiai. Latvių ir lietuvių kalbos atsiskyrė berods VII amžiujei.Žemaičių “kalba” yra viena iš lietuvių kalbos tarmių grupių ( juk buvo ir prūsų kalbos skalvių, notangų, sembų tarmės) . Portugalų ir ispanų kalbos, kilusios iš Iberijos liaudiškos lotynų kalbos tarmės, pradėjo formuotis ankstyvaisiais viduramžiais- jų žodynas vis dar sutampa beveik 90 nuošimčių, gramatika labai panaši, viduramžiais ir tarimas buvo labai panašus, tik dabar smarkiai nutolęs. Visgi portugalų ir ispanų ( kastilų) kalbos visada buvo laikomos atskiromis kalbomis. Yra atskiros danų, norvegų ir švedų kalbos, nors kalbantys šiomis kalbomis gali gerai susikalbėti tarpusavyje ( gal kiek sunkiau suprasti danų kalbos tarimą) ir lengvai skaityti tekstus visomis trimis kalbomis. Sunkiau suprantamos kai kurios senovinės švedų ir norvegų tarmės ( kai kurios tarpusavyje labai panašios).
Kuršiai buvo dirbtinai atskirti – tie, kurių kalavijuočiams nepavyko užimti, tapo ,,žemaičiais”. Sėliai, žiemgaliai buvo padalinti. Latvių kalba VII amžiuj tai tas pats, kaip žemaičių ar žiemgalių kalba VII amžiuje. Jei ne Kalavijuočiai ir kryžiaus žygiai, čia būtų viena tauta su savo tarmėmis. Žodynas kalbos apibrėžime – antrinis. Pirminė – gramatika.
Žemaičiai radosi lietuviams maišantis su kuršiais.
Taip. Bet ir latviai atsirado šiaurinėms baltų gentims maišantis su kuršiais (ir lyviais).
> +++
Na, je. Yra, gi, Latvijoj Kurzeme.
Yra ir kuršiai – kuršių konungai, keli šimtai šeimų. Bet kalba jau latvių bendrine kalba. Kaip ir mūsų kuršiai (mūsų jau iš latvių perėjo į lietuvių (ar žemaičių).
Konung švedų ir naująja norvegų kalba reiškia karalių.
,,Konungai”, manau, yra vokiečių palikimas.
Kažkaip kalbininkai, mokslininkai, regis, nebandė patyrinėti koks lietuvių kalbai būdingas garsas (dvigarsis) yra išreikštas ‘tt’ raidėmis lotyniškai rašytuose lietuvių kalbos žodžiuose ‘lettes, lettones’, Mindaugo laikų ‘Lettovia’, Gedimino ‘Letthovia’, nors tai yra svarbu Lietuvos vardo klimei išaiškinti. Manau, kad čia yra svarbūs gilios senovės kaimynų turimi Lietuvos vadinimai – suomių Liettua, estu Leedu, na ir tikriausiai kaip ugrofinų palikimas Goliadų (manau go- čia yra priešdėlis ar pan.). Be to, liaudiškai kalbant latviai lietuvius vadino ‘leišiais’. Įvertinus visa tai manau, kad raidėmis ‘tt’ buvo rašomas dvigarsis ‘zd’. Tokiu atveju ‘lettes’ ‘lettones’ lietuviškai skambėjo kaip žodžiai ‘lezdys’, lezdonys’, gretintini su žodžiais vėzdas, lazda, pagal prasmę – kuoka.
Goliadj- taip sen. slavų kalba buvo vadinamos rytų baltų Galindų gentys.lt.wikipedia.org/wiki/Rytų_galindai
Голядь — незаслуженно забытое племя балтов
– dzen.ru/a/X84sBKXmhE9JejyH (neatsakau už svetainės saugą! )
Čia ir
Наследие мощинской культуры
По современным данным, около 250 – 300 гг. мощинцы поселились в верховьях Оки и Протвы и являлись выходцами из западных областей балтского мира.
Ne visi moka šitą kalbą, yra lietuviška nuoroda.
O tikrai būtų įdomu. Bet tai įmanoma tik turint anų laikų paskaitininko kalbos tekstą ir bent vaizdo įrašą, kur matosi jo lūpų judesiai? O gal kur ir slypi senovės garso įrašai, tik mes jų nemokame pažinti? Gal ir stebuklinėmis laikomose pasakose yra visai tikrų dalykų paslėpta?
Arba… O ar negali taip būti, kad Europos tautos, savo raidynus sukūrusios lotynų k. abėcėlės pavyzdžiu, tiesiog perėmė ir sąvokas, vardus, vietovardžius (ir t.t.) bei jų rašybą iš ilgus amžius tarptautine mokslo kalba tarnavusios lotynų kalbos? Iš čia ir raidžių dvejinimas?