Vilniuje, ant Tauro kalno kylanti Nacionalinė koncertų salė – ambicingas projektas, duris atversiantis 2028 metais, tačiau jį jau spėjo įvertinti tarptautinė bendruomenė. Prestižiniuose nekilnojamojo turto rinkos apdovanojimuose (MIPIM) koncertų salė pateko tarp 4 nominantų „Geriausio naujai vystomo projekto“ kategorijoje. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad ši nominacija atspindi ambiciją sukurti unikalų kultūros centrą Baltijos šalyse.
Pastebėtas dėl išskirtinių savybių
Vilniaus miesto savivaldybės inicijuota vizija, brandinta beveik du dešimtmečius, jau pernai metų pabaigoje pradėjo kilti išskirtinėje miesto vietoje – ant Tauro kalno. Per šį laiką jį pastebėjo ir įvertino Tarptautinė architektų sąjunga, atrinkusi ir apdovanojusi projektą iš daugiau nei 250 architektūrinių idėjų iš viso pasaulio.
Nacionalinė koncertų salė tarptautiniuose nekilnojamojo turto rinkos apdovanojimuose pateko tarp „Geriausio naujai vystomo projekto“ kategorijos nominantų. Visi pretendentai buvo vertinti pagal šešis kriterijus: tvarumo, integracijos į aplinką bei bendruomenę, kokybiškos vartotojų patirties, ekonominio indėlio, koncepcijos originalumo bei architektūrinių savybių.
Vilniaus Nacionalinė koncertų salė į šią kategoriją buvo atrinkta kartu su kitų trijų didžiųjų Europos sostinių iškeltais nominantais: Berlyno daugiakompleksinės paskirties patalpų projektu „DOXS NKLN“, Ankaros sporto kompleksu „Beytepe Equestrian“ bei Amsterdamo nekilnojamo turto projektu „The Hive“.
Nacionalinės koncertų salės projektas išskirtinis tuo, jog medžiagos kruopščiai parinktos užtikrinant priešgaisrinę saugą, garso izoliaciją ir ilgaamžiškumą – akustikos specialistai pasirinko betoną dėl jo aukšto tankio, o fasadui naudotas perdirbamas aliuminis ir stiklas. Pastatas maksimaliai išnaudoja natūralią dienos šviesą, turi išmanią apšvietimo kontrolę ir efektyvias vandens naudojimo sistemas. Be to, judumui užtikrinti bus įrengtos dviračių stovėjimo vietos, taksi ir siuntų aikštelės, nauja autobusų stotelė, o visa infrastruktūra pritaikyta žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
Tarptautinis pripažinimas svarbus visai šaliai
Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad tarptautiniu mastu įvertintas Nacionalinės koncertų salės architektūros unikalumas yra reikšmingas ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Anot sostinės mero, ši nominacija atspindi ambicingą siekį sukurti erdvę, kuri būtų ne tik tvari, moderni ir funkcionali, bet ir vizualiai išskirtinė, tapdama vienu iš svarbiausių kultūros objektų Baltijos šalyse.
„Nacionalinė koncertų salė atvers reikšmingas galimybes kūrėjams. Šis išskirtinis pastatas taps patrauklia erdve pasaulinio garso muzikantams, suteikdamas progą koncertuoti garsiausiems šiuolaikinės muzikos orkestrams. Be to, tai – dar vienas svarbus kultūrinis traukos centras Vilniaus svečiams. Džiaugiamės, jog netrukus Vilnius bus pristatytas šiuose apdovanojimuose – tai suteiks galimybę pristatyti mūsų miesto unikalumą ir kultūrinį potencialą“, – įsitikinęs V. Benkunskas.
„MIPIM“ yra vienas prestižiškiausių ir didžiausių tarptautinių nekilnojamojo turto renginių, vykstantis Prancūzijoje, kasmet sutraukiantis daugiau nei 20 tūkst. profesionalų iš viso pasaulio. Juose susitinka nekilnojamojo turto vystytojai, investuotojai, architektai, miestų planuotojai bei lyderiai.
Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė teigia, kad patekimas tarp 39 pačių geriausių tarptautinių projektų prestižiniuose nekilnojamo turto „MIPIM“ apdovanojimuose yra svarbus įvertinimas, rodantis inovatyvų požiūrį į Vilniaus miesto urbanistinį vystymą ir, be abejonės, prisidedantis prie tarptautinio miesto žinomumo didinimo.
„Šis įvertinimas – tai puiki galimybė atkreipti pasaulio dėmesį į Vilnių kaip šiuolaikinį ir pažangų miestą. Taip pat apdovanojimai į Nacionalinę koncertų salę padės pritraukti talentus bei aukšto lygio menininkus iš viso pasaulio“, – sako D. Aleksandravičienė.
Kasmet Vilniaus miestas pristato vystomus projektus didžiausioje pasaulyje urbanistikos parodoje „MIPIM“ Kanuose, į kurią atvyksta virš 20 tūkst. dalyvių iš 90 šalių, tarp kurių – virš 6 tūkst. investuotojų.
Tarptautinęs koakos įvertinimas…
Na taip, du Unitazai ant kalnelio
(pagal M.Pakalnio ideją?)
sujungt su metalo KAKIU ant Neries ano
(ne UNESCO) kranto,
120 milijonų užimant Pamėnkalnį; Tautos namų vietą verst išviete
“kloakinės” architektūros, panašiai kaip MO darkalas užstumtas į gatvę,
– suniokojant kraštovaizdį ir laukiant “nukėlimo: tokios išvietės (unitazų)
boluojančio darkalo virš Vilniaus, ant Akropolio.
O kur kitur – vertins “kloakiniai”.
Tai yra ispanų architektų projektas, apdovanotas, kaip nekilnojamojo turto objektas. Tamstos minėtas asmuo šio objekto konkursui jokių idėjų nepateikė. Man šis projektas labiau panašus į didelius šiltnamius.
Kalbant apie architektūros originalumą. Koncertų salė, mano nuomone, yra replika tilto, pastatyto tarp Zimbabvės ir Zambijos: Victoria Falls Bridge. Kodėl šios šalys? – spėju, kad ispanų projektuotojai pastebėjo Lietuvos vėliavos panašumą į Zimbabvės (ir, šiek tiek, Zambijos) vėliavą. Nacionalinė koncertų salė buvo vadinama Tautos Namais, todėl jos padalinimas į tris dalis, taip pat yra simbolinė užuomina. Dabartinė kremliaus propaganda Lietuvą gąsdina, kad atims iš mūsų Klaipėdą ir Vilnių, nes tai, esą, jų dovana. Taigi ispanų projektas simboliškai įkūnija kremliaus grasinimą, kad mūsų Tautos Namai gali būti padalinti į tris atskiras dalis.
Ir tikrasis kalno vardas – ne Tauro, o Pamėnkalnis.
Iš senų miesto žemėlapių nustatyta, kad gatvė, ėjusi kalno papėdėje, vadinosi Pamėnkalnio vardu. Tokiu atveju akivaizdu, kad ‘pa-‘ yra priešdėlis, o pats kalnas buvo vadinamas Mėnkalniu/ Minkalniu. Tai daug Vilniaus kaip Lietuvos istorijoje sakantis faktas. Žinoma, vėliau galėjo įsivyrauti kitas Taurakalnio ar dar koks palenkintas pavadinimas.
Kalnas lenkiškuose žemėlapiuose vadinamas Pamena góra -,,Pamėno kalnas”.
Kad pats kalnas būtų priešdėlišku (‘Pa-mena’) vardu vadinamas neteko aptikti. Pačią vietą ant kalno lenkuotojai, regis, vadino – “Čertova gura” ir “Boufalova” gura. Beje, šiuo atveju žodis ‘gura’ nelaikytinas lenkišku, bet giminiuotinas su Gariūnų, Gurių pavadinimų žodžiais, o šie visi trys – su lietuvišku dzūk. žodžiu ‘gurėti, gurinys – bendr. kalbos ‘trupėti, trupinys, trapus’. Tokiu atveju ir Trakų (Trokų/ Trapų – trapus) gatvės, vedusios link minėtų ‘gurų’ vietų, pavadinimą yra pagrindo laikyti kaip atsiradusį iš paties Vilniaus vietos pavadinimo – ‘Trupai/Trapai’ (bendr. žodis lyginant su Gurai), o ne siejant tai su dabartiniais Trakais. Tad iš to sektų, kad Vilniaus žemė galėjo būti vadinama Gurų- Trapų pavadinimais. Kaip žinoma kryžiuočiai 1336 m. (veikiausiai klaida kronikoje! – iš tikrųjų 1316 m.) žygio į Lietuvą metu ėjo į Trapų (trapus – trupėti) žemę ir apgulė Pullen pilį (miestą) – įvyko Pilėnų tragedija – Vytenio valdymas tragiškai baigėsi. Istorijoje ir kalbiškai yra galimas ir ‘Gaurų/Gurų – Trupų/Trapų’ kalno (žemės) pavadinimo pasikeitimas į Tauro/Turo(plg.Turniškės) kalno pavadinimą. Basanavičius ir Čiurlionis parenkant vietą Tautos namams tai jautė, o gal ir tautosaka dar menė.
Mėnulio kalnas? O su lietuviškų pavadinimų vertimu ir pritaikymu kitoms kalboms nieko naujo- Antakalnis- Antokol, Vilkpėdė- Vilča Lapa, Lazdynai- Leščyniaki,Užupis- Zažeče, Pašilaičiai- Pošilajce, Vingis- Zakret, Paneriai- Ponary ( bet ne Podvilje), Kairėnai- Kojrany, Karklėnai- Lozniki, Buivydžiai- Bujvidze, Ažulaukė- Oželuvka, Salininkai- Soleniki, Šalčininkai- Solečniki, Grigiškės- Gžegoževo, Lentvaris- Landvarovo….
pamė̃nas sm. (2)
1. žr. pamėnai 1: Ar jau vaina bus – šią naktį ant dangaus mačiau pamėną Ant.
2. šmėkla, pamėklė: Ko čia sėdi nieko neveikdamas, kaip ir pamėnas? Km. Sėdi išbalęs kaip koks pamėnas Slm. Vaikšto kaip pamė̃nas (išbalęs) Ds. Nieko iš žmogaus nebelikę per ligą: kaip koks pamėnas bėr (sunykęs, iškamuotas ligos) Slm.
pamė̃nai sm. pl. (2)
1. Trgn, Ut, Prng, Lkm, Dgl, Slk, Rš, Sld šiaurės pašvaistė: Ar matėt gi pamėnùs šiąnakt? Skdt. Ot buvo pamė̃nai: visur dangus degė Aln. Eikit oran – pamėnai an dangaus Mlt. Anais metais kad buvo pamė̃nai: visas dangus tik raudonas! Sdk. Naktį buvo tokie raudoni pamė̃nai ant dangaus Ds.
2. šviesos atspindžiai apie mėnulį ar kitus dangaus kūnus: Oi, kokie dideli mėnesio pamė̃nai! Ar jau šalčiai užeis?! Ds. Iš pamė̃nų atrodo, kad bus špėtnas oras Vžns.
3. Ds gaisro pašvaistė.
4. Ds raudoni debesys: Pamėnai raudoni – bus vėjo Vžns.
5. Arm, Zr, Klt nepaprasti, nuostabūs dalykai, stebuklai: Didi dyvai, didi pamė̃nai: viduj vasaros ežeras užšalo Dsn. Tai man dyvai, dideli pamėnai, kad sustojo vasarą ledelis (d.) Dglš. Tai čiūdai, pamėnai, kad auga grybai, kazlėnai Prng. Pamėnai, žmonele: nei laukta, nei viltas – i varekui! Prng.
| Lietus kad davė, pamėnùs padarė (viską išguldė, priplakė) Tvr. Tavo dobiluos pamėnai padaryta (išganyta, sutrypta) Tvr.
6. Pnm vaiduoklis, šešėlis: Matos tik kaip pamė̃nai (labai neaiškiai) Ds.
Pagoniškasis Taurakalnis Pamėnkalniu galėjo būti imtas vadinti tik jau krikščioniško gyvenimo- Jogailos laikais. Taigi Pamėnkalnio pavadinimo istoriškumas trumpas. Tačiau žodis ‚pamėnas‘ yra lietuviškas, tas rodo Vilniaus vietos prigimtinį lietuviškumą.
Manau, – tikrai visomis statybos ir architektūros prasmėmis mažavertis daiktelis įpirštas Vilniui. Iš nuotraukos tai tikras suklypusio pasaulio vaizdas. Šia prasme ir modernus, nes į tokį kluonų pasaulį, gyvenimo aplinką bei būdą ir žengia Žemės žmonija. Taip Lietuva su šiais statiniais atsiduria jo priekyje. Tai vaizdelis iš DI tipo žmonijos gyvenimo…
Kažkuo primena sovietmečio Gariūnų platintos „aukštosios mados“ įkvėptą ir nuo konvejerio nuleistą eilinį kopi-peistą?
Mūsų komunistuojanti valdžia nusprendė parodyti savo ,,progresyvumą”, bet parodė tik savigarbos stoką ir provincialumą.
Tūkstantį kartų lipau į Tauro kalną tais akmeniniais laiptais, nešė lig ant sparnų – jie tebėra, nepavogė ?