Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad didesnio ir spartesnio šalies gynybos finansavimo nedera priešinti su kitomis valstybei ir jos žmonėms svarbiomis išlaidomis.
Jis pabrėžia, kad valstybės dėmesys svarbiausios sritims – švietimui, sveikatos apsaugai, kultūrai, socialinei apsaugai bei kitoms – dėl planuojamo didesnio gynybos finansavimo nesumažės.
„Valstybės gynimo tarybos priimti sprendimai dėl nacionalinės divizijos kūrimo ir poreikio finansuoti gynybą didesne apimtimi sukėlė gana nemažą politinių diskusijų audrą, bet noriu priminti, kad Vyriausybei suformuotos užduotys bus sprendžiamos visų šių einamųjų metų laike, mes niekur nevėluojame ir bėgti pirmiau traukinio nereikia“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio pabrėžė G. Paluckas.
Lėšos ir Europos
Vyriausybės vadovas pažymi, kad šiuo metu yra diskutuojama apie tai, kas sutelktų europiečių valią ir norą rūpintis Europos gynyba. Jo teigimu, trečiadienį iš Europos Sąjungos finansų ministrų tarybos grįžęs finansų ministras Rimantas Šadžius tikrai mato galimybę pasitelkti europinį finansavimą, kuris kaip instrumentas šiuo metu yra aktyviai formuojamas.
„Todėl galiu mūsų visuomenę nuraminti, jog gynybos klausimai nebus sprendžiami kitų visuomenei ir valstybei svarbių sričių sąskaita. Jeigu kažkam susidarė toks įspūdis, jis yra klaidingas. Ši Vyriausybė puikiai supranta, jog žmonės – pirmiausia, po to visi klausimai yra sprendžiami nustatyta tvarka“, – sakė G. Paluckas.
Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad didesniam gynybos finansavimui reikės ženklios europinės paramos ir įvardijo keletą variantų.
„Kol kas anksti pasakyti, kokią dalį europinis finansavimo mechanizmas galėtų sudaryti, bet turint galvoje tam tikrą laiko grafiką, kada tokio instrumento galima būtų tikėtis, matyt, reikėtų kalbėti apie bendrą paskolų fondą, kurį sugeneruotų tam tikros šalys narės, o kaip instrumentas toms paskoloms padalyti valstybėms, kurioms to reikia, veikiausiai būtų pasitelkiamas Europos investicinis bankas“, – teigė G. Paluckas.
„Tam reikia, žinoma, priimti tam tikrus politinius sprendimus, pakoreguoti ir kai kurias Banko taisykles, bet tai būtų efektyviausias ir greičiausias finansavimo šaltinis, kuris valstybėms narėms suteiktų prieigą prie kapitalo ilgesniam terminui, mažesnėmis palūkanomis. Dar daugiau – Europos Komisija taip pat svarsto gynybos išlaidas traktuoti kaip strategiškai svarbias ir neįtraukti į biudžeto deficito pažeidimo taisykles, o tai leistų nuraminti finansų rinkas ir nebrangintų bendrojo skolinimosi šalims, kurioms to reikia“, – pridūrė jis.
Prezidento vadovaujamame Valstybės gynimo tarybos posėdyje penktadienį priimtas sprendimas dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarta, kad 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai bus skiriama nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
