Nuo 2024 m. prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode bei dendrologiniame parke vykdomas projektas „Obelynės parko želdinių inventorizavimas ir skaitmeninimas“ – pirmasis skaitmenizuotas želdynų projektas Lietuvoje.
Kauno rajone atliekamas projektas leidžia ne tik inventorizuoti augalus, bet ir valdyti jų priežiūros procesus, naudojant naujovišką programinę įrangą.
„Naudodami šią technologiją galime tiksliai numatyti priežiūros darbus, taupyti resursus ir užtikrinti nuolatinį monitoringą“ – teigia Želdynų skaitmeninių sistemų kūrimo ir administravimo departamento vadovas įmonėje „GreenAreasEU“ Tadas Vaidelys.
Pilotinis projektas Lietuvoje atversiantis naujas galimybes
2024 m. balandžio mėnesį kartu su Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) Kauno regione surengtas svarbus renginys atvėrė kelią Lietuvos įmonės „GreenAreasEU“ (Inter rem MB) ir Italijos programinės įrangos bendrovės R3GIS partnerystei.
Šiuo bendradarbiavimu siekiama iš esmės pakeisti žaliosios infrastruktūros valdymą Lietuvoje, pirmą kartą įdiegus pažangų „GreenSpaces“ programinės įrangos sprendimą Tado Ivanausko Obelynės memorialinio muziejo parke Kauno rajone.
Nuo spalio mėnesio programinė įranga jau prieinama lietuvių kalba, užtikrinant, kad ji atitiktų vietos kalbos ir techninius reikalavimus.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Kauno rajono muziejumi. Kauno rajono savivaldybė palaiko šį sumanymą, o projektas tapo pavyzdžiu, kaip šiuolaikinės technologijos gali padėti efektyviai valdyti želdynus ne tik lokaliai, bet ir nacionaliniu mastu.
„Šis įrankis sukurtas ne tik žaliųjų miesto plotų valdymui ir priežiūrai, bet taip pat gali būti pritaikytas visai kitai infrastruktūrai – nuo gatvių tiesimo iki įvairių statybos projektų valdymo.
Įrankis yra lankstus ir plečiamas pagal poreikį, todėl gali būti pritaikytas tiek želdynų, tiek kitų miesto infrastruktūros sričių valdymui“ – pasakoja įmonės „GreenAreasEU“ (Inter rem MB) įkūrėjas ir projekto autorius Danielius Judinas.
„Pasitelkdami šį sprendimą, galime veiksmingiau ir patogiau valdyti įvairias miesto teritorijas, nereikalaudami atskirų įrankių kiekvienai sričiai.
Tai leidžia kurti vieningą miesto infrastruktūros priežiūros sistemą, pritaikančią procesus ir mažinančią išlaidas. Ateities galimybės yra itin plačios – šis įrankis atveria galimybes dar labiau įtraukti skirtingas miesto infrastruktūros valdymo sritis ir užtikrinti aukščiausią veiksmingumą bei patogumą“ – teigia D. Judinas.
Senosios obelų veislės svarbios Europos genetiniam fondui
„Obelynės sodyba, ją supantis didžiulis senojo paveldo Obelų sodas – išskirtinė vieta Lietuvoje, susijusi su žymiu gamtininku akademiku prof. Tadu Ivanausku, kuris pradėjo gamtos mokslų tradicijas šalyje ir yra vienas pirmųjų Europoje.
Mūsų tikslas – tęsti šį paprotį, pasitelkiant modernias skaitmenizacijos technologijas, atvežtas iš Italijos“ – teigia T. Vaidelys. Pasak jo, šie įrankiai, jau daugiau nei 20 metų naudojami Italijos miestuose, tapo pavyzdžiu, padedančiu veiksmingai valdyti parkus. Jų nauda džiaugiasi Niujorko, Singapūro ir Indijos miestų savivaldybių darbuotojai.
T. Vaidelys pabrėžia, kad „Obelynė yra vertingas genetinis fondas, svarbus tiek Lietuvai, tiek Europai. Joje auga senosios obelų veislės, tokios kaip „Kaizeris Vilhelmas“ (ang. Kaiser Wilhelm), „Geležinis“ (vok. der Roter Eiserapfel), kurie gana reti net Vokietijoje.
Šios veislės turi didelę istorinę ir mokslinę reikšmę, o jų genetinė medžiaga naudojama tolimesniems tyrimams. Tai turi didelę vertę ne tik Lietuvos, bet ir Europos obelų genetiniam fondui.
Atlikta inventorizacija leidžia stebėti augalų būklę, fiksuoti jų pokyčius bei užtikrinti tinkamą priežiūrą. Skaitmenizacija suteikia galimybę sekti, kaip augalai auga, kokią naudą jie teikia ir kaip juos prižiūrėti, kad būtų išsaugoti išskirtiniai genetiniai ištekliai“.
Paminėtinos ir dvi išskirtinės Tado Ivanausko išvestos vaismedžių veislės: obelis „Vytis“ ir kriaušė „Ivanausko raudonoji“. Šios aukštaūgių vaismedžių veislės tampa itin svarbios, nes sodininkystė vis dažniau grįžta prie senųjų, atsparių ligoms ir klimato sąlygoms veislių, kurios išsiskiria ilgaamžiškumu.
Šiuolaikiniai įrankiai leidžia pratęsti šių veislių įšlikimą, vykdyti mokslinius tyrimus, atrandant jų galimybes ateities sodininkystėje.
Be vaismedžių, Obelynėje saugoma išskirtinė parko augalų įvairovė – septynios augalų rūšys priskirtos Lietuvos genetiniams ištekliams.
Sodybą supančiame dendrologiniame parke auga retieji augalai, tokie kaip kanadinė cūga, europiniai kukmedžiai, ginkmedžiai ir tulpmedžiai, o taip pat, šalia esančiame Kamšos botaniniame – zoologiniame draustinyje gyvena saugomi vabzdžiai ir auga reti grybai.
Šis projektas parodo plačias galimybes, leidžiančias stebėti ne tik medžių būklę, bet ir juose gyvenančius reikšmingus Lietuvos biologinei įvairovei gyvius.
Prisidedama prie išskirtinės teritorijos ekosistemos išlaikymo
Obelynės teritorija yra šalia Kamšos botaninio-zoologinio draustinio, kurio šlaituose auga, saugoma gebenė lipikė – vienintelė natūraliai Lietuvoje auganti sumedėjusi liana. Šioje teritorijoje taip pat randamas saugomas vabzdys – puošniažygis.
T. Vaidelys pabrėžia, kad „programinė įranga, naudojama šioje teritorijoje, leidžia stebėti saugomus vabzdžius ir kitus biologinius gyvius.
Pavyzdžiui, ant dviejų antaninių obelų buvo rasti saugomi grybai. Nors šie grybai yra trumpaamžiai, jų stebėjimas ir apsauga padeda išlaikyti Obelynės biologinę įvairovę.
Ši sistema leidžia stebėti kitų gyvių – vabzdžių, grybų ir kitų gyvų būtybių – gyvenimo ciklus. Tai užtikrina jų apsaugą ir išsaugojimą, prisidedant prie išskirtinės šios teritorijos ekosistemos išlaikymo“.
Projekto metu naudojami skaitmeniniai įrankiai suteikia galimybę stebėti teritorijų pokyčius esamu laiku. Kiekvienas daiktas turi savo išskirtines koordinates, nusakančias vietą, o tai leidžia įtraukti net mažiausias teritorijas į bendrą sistemą – nuo gėlių gėlynuose iki medžių ar mažosios architektūros elementų miestų želdynuose.
„Projektas ne tik sprendžia šiuolaikinius aplinkosaugos iššūkius, bet ir didina stebimų vietovių vertę, gerina mikroklimatą bei užtikrina geresnes gyvenimo sąlygas žmonėms.
Tai pavyzdys, kaip naujovės gali sustiprinti gamtos išsaugojimą ir padėti bendruomenėms aktyviau įsitraukti į želdynų priežiūrą“ – teigia D. Judinas.
Pasak jo, šio projekto nauda yra daugialypė. „Mokslininkai gali stebėti augalų augimą ir fiksuoti jų rodiklius. Įmonės, atsakingos už priežiūros darbus, gali veiksmingiau atlikti priežiūros procesus, o savivaldybės – numatyti išteklius, pritaikant darbus.
Pavyzdžiui, Milanas, naudodamas šį įrankį, sutaupė apie 40 % savo želdynų priežiūros biudžeto“.
Be to, šis įrankis padeda įvertinti klimato kaitos problemas miestuose. Naudojant ekosistemų paslaugų skaičiavimo modelį, galime įvertinti CO₂ fiksavimo, oro taršos mažinimo, karščio efekto mažinimo ir potvynių valdymo miestuose rodiklius, taip nustatant želdinių vertę mieste.
Šis įrankis, taip pat užtikrina visuomenės saugumą. Naudojama programinė įranga leidžia valdyti pavojų, žinant apie visus pavojingus medžius augančius želdynuose.
Taip galima apriboti žmonių lankymąsi prie tokių pavojingų medžių, arba savalaikį tokių medžių šalinimą, sumažinant žalą žmonėms bei jų turtui. Visi procesai atlikti želdynų priežiūroje yra fiksuojami, taip atsekant nepadarytus darbus laiku, dėl kurių įvyko nelaimė. Taigi pagerėja draudiminių atvejų išaiškinimas.
Dar viena svarbi šio projekto dalis – visuomenės įsitraukimas. „Sukurta programėlė leidžia gyventojams dalyvauti želdynų stebėjime, pranešti apie problemas, pateikti žinias apie lūžusias medžių šakas ar kitos infrastruktūros pažeidimus.
Apmokyti Obelynės lankytojai savanoriškai gali atlikti bandymus – vertinti želdynų būklę. Tai padėtų prižiūrėti Obelynės augalus“ – pasakoja D. Judinas. Toks visuomenės įtraukimo pavyzdys, parodo, kokia yra svarbi bendruomenių veikla, prižiūrint Lietuvos miestų želdynus.
Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas teigia, kad 2025 m. prie šio projekto ketina prisijungti ir savo moksliniais – intelektualiniais ištekliais pasidalinti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – bus pasirašyta bendradrabiavimo sutartis tarp Kauno rajono muziejaus ir kolegijos.
T. Ivanausko Obelynės sodyba šiai aukštajai mokyklai gali tapti puikia mokslinių tyrimų, stebėjimų ir praktinių įgūdžių įgyjimo baze.
