Šiandien daugelis gyventojų nori gyventi ne tik patogiame ir kokybiškai įrengtame, bet ir tvariame būste. Tiesa, būsto ir miesto tvarumo suvokimas neretai skiriasi, tačiau daugeliui Lietuvos didmiesčių gyventojų pirmiausiai asocijuojasi su žaliųjų erdvių gausa.
Įsigydami būstą, žaliųjų erdvių aspektą įvertina 67 proc. didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų – tą parodė tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktas Tvarumo barometro tyrimas.
Tarp kitų tvarumo aspektų labiausiai yra vertinami triukšmą mažinantys sprendimai (51 proc.), viešojo transporto stotelių artumas (48 proc.), įrengta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra (48 proc.), namų statybai naudotų medžiagų kokybė ir ilgaamžiškumas (45 proc.).
Žaliųjų erdvių sverbą pabrėžia vyresni
Nors žaliųjų erdvių svarbą labiausiai akcentuoja visų amžiaus grupių gyventojai, šis aspektas ypač aktualus vyresniems nei 50 metų amžiaus respondentams. Žaliųjų erdvių apsuptyje nori gyventi beveik trys iš keturių šios amžiaus grupės gyventojų.
Tuo metu 31-40 metų amžiaus gyventojams, labiau nei kitų amžiaus grupių atstovams, yra svarbi išvystyta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra (55 proc.) bei žaliosios energijos naudojimas (42 proc.). Moterims yra svarbesnis viešojo transporto stotelių artumas (54 proc.), o vyrams – patogus kvartalo išplanavimas (44 proc.) ir eksploatuojant pastatą sunaudojamas energijos kiekis (39 proc.).
„Neretai tvarumo sąvoka yra taikoma ganėtinai siaurai, ją pirmiausiai siejant su aplinkai draugiškais sprendimais, tačiau Tvarumo barometro tyrimo duomenys rodo, kad gyventojams yra svarbūs ir daugelis kitų aspektų – pradedant kokybišką poilsį užtikrinančiomis žaliosiomis erdvėmis ir baigiant neįgaliesiems pritaikyta infrastruktūra ar patogiu paslaugų pasiekiamumu.
Visa tai neabejotinai didina gyventojų gerovę ir gyvenimo mieste kokybę bei mažina socialinius ir aplinkosauginius kaštus, kurie susidaro, jei urbanistinė ir gyvenamoji aplinka neatitinka tvarios plėtros principų. Platesniu požiūriu į tvarumą vadovaujamės įgyvendindami savo gyvenamojo būsto projektus, kuriose didelį dėmesį skiriame visoms tvarumo dedamosioms“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Anot K. Vanago, viskas prasideda nuo 15 minučių miesto koncepcijos taikymo. Ši koncepcija, pagal kurią visos svarbiausios paslaugos iš namų turi būti patogiai pasiekiamos per penkiolika minučių, diktuoja būtinybę užtikrinti gerai išvystytą mobilaus judumo infrastruktūrą, pasirūpinti tokiais aspektais kaip dviračių saugyklos, rekreacijai ir bendruomenės poreikiams skirtos erdvės.
„Tuo pačiu būsto tvarumas yra neįsivaizduojamas be aukštos namų energinio naudingumo klasės, efektyvios eksploatacijos, aplinkai draugiškų ir ilgaamžiškų medžiagų naudojimo. Vis didesnei daliai būsto pirkėjų Lietuvoje tai jau tampa savaime suprantamais dalykais, o būsto, kuriame nėra galimybės gyventi šiltai, komfortiškai ir taupiai, įsigijimas dažnu atveju jau net nebesvarstomas. Taikydami itin aukštus kokybės standartus siekiame kuo geriau atliepti šiuos gyventojų poreikius“, – sako K. Vanagas.
Statybų tvarumas
Daugiau nei pusei (57 proc.) Tvarumo barometro tyrime dalyvavusių Lietuvos didmiesčių gyventojų taip pat svarbu, kad namai būtų statomi mažinant statybų metu išsiskiriantį CO2 kiekį, racionaliai naudojant medžiagas ir energiją. 42 proc. respondentų taip pat prisipažino, kad jiems yra svarbus statybų įmonių poveikis klimato kaitai.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų apklausa, pagal kurios duomenis parengta Tvarumo barometro tyrimo ataskaita, atlikta šių metų liepos mėnesį. Iš viso apklausti 1005 Lietuvos didmiesčių gyventojai, kurių amžius – nuo 20 iki 74 metų. Tyrimą tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas.
