G. Jakavonis. Cirkas išvažiavo, klounai liko

Pirmiausia, kas atėjo į galvą, kai kurį laiką nebuvęs Lietuvoje, grįžęs namo įsijungiau per LRT transliuojamą žinių laidą. Iš TV ekrano „kas geriausio galėjo nutikti Lietuvai“ likučiai, atsidūrę opozicijoje ir toliau dominavo nacionalinio transliuotojo laidose, aiškindami šalies žmonėms, kaip turėtų dirbti naujai susiformavusi valdančioji dauguma.

Kažkada garsiai kritikavęs, prieš bene skandalingiausią per visą mūsų istoriją valdžią atėjusius protestuoti žmones, dabar „nuskriaustųjų“ miniai dirigavo pats V. Landsbergis. Kaip kažkada sovietmečiu gensekas L. Brežnevas kalbėdavęs, kad jo partija – tai epochos garbė ir sąžinė, faktiniu šalies vadovu apsiskelbęs dėdulė naudojo tuos pačius žodžius, o jo išsakytų minčių „genialumą“ per sisteminę žiniasklaidą, versdamiesi per galvą, visiems tautiečiams bandė išaiškinti „dvaro“ politologai.

Buvusiųjų valdančiųjų per pastaruosius ketverius metus nekompetencija, arogancija, su korupcija, pedofilija susiję skandalai ir nesiskaitymas su žmonių nuomone, vertė pastaruosius šiemet vykusiuose rinkimuose į LR Seimą pasirinkti kitus politikus. Tik, man atrodo, kad čia labiausiai suveikė taisyklė – kai balsuojama ne už kažką, o prieš buvusius valdžioje.

Todėl išrinktiesiems „protesto“ balsais, kad tautiečiai jais pasitikėjo, džiaugtis nereikėtų, nes be Lietuvos valstybę ir tautą apraizgiusių problemų sprendimų laimėti rinkimai labai greit pavirs Pyro pergale.

Buvusi Premjerė I. Šimonytė savo pagrindiniais vadovavimo Vyriausybei nuopelnais įvardino lenkiškų raidžių mūsų abėcėlėje įteisinimą, žydų turto kompensavimą ir pravoslavų bažnyčios reformavimą. Savo tautiečiams jokių darbų, taip išeitų, nepadarė. Tai ar verta Gitanui Nausėdai vaikščioti išpūtus krūtinę, kad antrajame prezidento rinkimų ture šalies piliečiai jam atidavė dvigubai daugiau balsų nei arogantiškai konservatorių senmergei.

Bet kokiu atveju išrinktas antrajai kadencijai Prezidentas G. Nausėda pasijuto sustiprėjęs ir su tautos valia išrinktu naujuoju Seimu, atrodytų, Lietuvai, jos žmonėms galėtų kartu nuveikti daug gerų darbų. Tik čia prasideda aukšto ir gražaus kaprizai, nes kitas aukštas ir gražus, tapęs Premjeru, Gintautas Paluckas pasikviečia valdančiojon koalicijon tų pačių Lietuvos žmonių, kurie balsavo už Prezidentą Gitaną Nausėdą, balsais į LR Seimą išrinktą R. Žemaitaičio „Nemuno aušrą“.

Šalies vadovas pareiškia „veto“, jog į valdančiąją koaliciją LR Seime įeinančios „Nemuno aušros“ atstovų Vyriausybėje nebus. Galvoju, kas čia darosi? Trijų pagrindinių šalies vadovų savo galių stiprinimo tarpusavio kova, opozicijoje atsidūrusių pusgalvių skundų užsienio ambasadoms rašinėjimas ar sovietinės milicijos tardytojos F. Kukliansky žydiškų galių įtaka?

Žinau tik tiek, kad jokių Lietuvos valstybės, jos žmonių ir visos tautos išlikimo reikalų šiame turgaus bobų vaidus primenančiame mūsų politikų ambicijų kare nėra.

G. Nausėda, S. Skvernelis ir G. Paluckas jau suformavo naują šalies ministrų kabinetą. Yra toks geras pastebėjimas: „pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu toks“. Nors egzistuoja nuostata, kad šimtą dienų valdžios kritikuoti nereikia, tegul ramiau dirba, parodo, ką gali, bet valdžiai reikia įsiklausyti į tos srities, kuriai skiriamas ministras, specialistų ir profesionalų nuomonę.

Ar ne juokdariais tapę ministrai – buhalteris A. Dulkys (SAM), politologė A. Armonaitė (EIM), magistro laipsnio neturinti E. Dobrovolska (TM), savo asmeniniais reikalais labiausiai besirūpinantys D. Kreivys (EM) ir M. Navickienė (SRDM) buvo didžiausia Lietuvos nelaimė ir viena iš priežasčių, dėl ko po rinkimų krito buvusi valdančioji dauguma?

Beje, pagal mūsuose galiojančią Konstituciją, tvirtinant buvusią Vyriausybę, dalyvavo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, kuris formaliai atsako už šalies užsienio politiką, ir kuris tada ministru skyrė liūdnai pagarsėjusį Gabrielių Landsbergį (UR).

Žiūrint į naujos Vyriausybės sudėtį, peršasi išvada, kad Lietuvos vadovas iš klaidų nelabai pasimokino. Čia „vyšnia ant torto“ tapo KAM vadove paskirta Dovilė Šakalienė.

Sutapo taip, jog jos kaip kandidatės pavardė nuskambėjo prieš lapkričio 23-ąją, Lietuvos kariuomenės dieną, kai buvę ir esami šalies gynėjai sveikina vieni kitus. Draugas, daug dalyvavęs karinėse misijose, tada pasakė: „Geriau armija asilų, kuriems vadovauja liūtas nei armija liūtų, kuriems vadovauja asilas“.

Iš buvusių kariškių dėl KAM pasiūlytos vadovės kandidatūros tądien prisiklausiau daugybės rusiškų keiksmažodžių: „Negi valdžia nepasimokino iš R. Juknevičienės buvimo Krašto apsaugos ministro poste, kai pas mus Rukloje vienu metu buvo sugedę ir negalėjo važiuoti nė vienas visureigis, o per metus gaudavom pratybose iššauti po kelis šovinius?

Ar nepamenat, kai prieš kelerius metus, tveriant Lietuvos sieną nuo nelegalų koncertina, D. Šakalienė tam trukdė sakydama, kad pro ją į mūsų šalį nepateks moterys ir vaikai?“.

Demokratijos paradoksai, kad skiriant politikus į postus ar jiems apsisprendus užimti atitinkamas pareigas, visai nebūtina būti geriausiam, atsakingiausiam.

Susidaro įspūdis, kad viską apsprendžia titulai, algos ir noras valdyti turint ministro poste nuo savęs priklausantį asmenį. Premjeras G. Paluckas, aplinkosaugos ministru skirdamas nieko apie tai nesuprantantį žmogų sako, kad stengsis surinkti jam gerą komandą.

Lietuvoje, kur didžiausios problemos yra susijusios su teisėsaugos sistema, kur daugybė sąžiningų, didžiulę darbinę patirtį turinčių teisininkų, trys mūsų Vyriausybės formuotojai pagaliau rado teisingumo ministrą, nepriklausantį R. Žemaitaičio partijai. Vis spėlioju, ar įvykdys „Nemuno aušros“ politikai rinkėjams duotą pažadą paviešinti „Igničio“ akcininkus, kai, mano manymu, nusikalstamai tada, būdamas premjeru, šį visų mūsų turtą slapta išparceliavo dabartinis Seimo pirmininkas S. Skvernelis ir kurio partiečiai paskirti Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministrais?

P. S.: Grįžau iš Varšuvos aerouosto namo automobiliu. Puikiai sutvarkyti keliai, aplink žaliuojantys miškai. Pagaliau Lietuva… Duobėti, nesutvarkyti keliai, o kur dar prieš kelias savaites buvo miškas – dabar naujai supjaustytų rąstų rietuvės. Kalnai kelmuoti – S. Skvernelio premjero įvykdytos Miškų urėdijos reformos ir praėjusios kadencijos aplinkosaugos ministro S. Gentvilo darbo pasekmė. Abu jie darbuojasi ir naujai išrinktos kadencijos Seime.

P.S.S.: Perskaičiau kolegos V. Vasiliausko straipsnį „Politinės korupcijos džiunglių knyga“. Čia minimas Valdas Trinkūnas. Pikti liežuviai sako, kad į Druskininkus atvykęs Prezidentas G. Nausėda, su meru R. Malinausku net nepasisveikinęs, iškart atsidurdavo V. Trinkūno draugijoje.