Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio vakarą Taline dalyvavo neformalioje Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių lyderių vakarienėje, kurios metu lyderiai diskutavo apie gynybą ir jos išlaidas, transatlantinių santykių svarbą ir iššūkius sprendžiant klausimus, susijusius su Kinija ir Šiaurės Korėja Rusijos karo prieš Ukrainą aplinkybėmis.
Lietuvos vadovo teigimu, stipri NATO atgrasymo politika ir stiprūs nacionaliniai gynybos pajėgumai yra būtini. „NATO viršūnių susitikime Hagoje turime atnaujinti transatlantinės vienybės, ryžto ir stiprybės dvasią konkrečiais veiksmais. 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai turi tapti naujusąjungininkų tikslu“, – kalbėjo Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos gynybos biudžetas šiuo metu sudaro 3,2 proc. BVP, o naujoji Vyriausybė yra įsipareigojusi jį padidinti iki 3,5 proc. Tai, Prezidento teigimu, yra tik minimumas – šiuo metu Lietuva dirba prie kariuomenės divizijos sukūrimo iki 2030 metų projekto, o tam pasiekti kasmet gali prireikti šalies gynybai skirti 5 proc. BVP.
Vakarienės metu taip pat kalbėta apie santykius su naująja Jungtinių Amerikos Valstijų administracija. Pasak Lietuvos Prezidento, būtina užtikrinti tęstinį transatlantinį ryšį, išlaikant JAV pajėgas Europoje, toliau telkti išteklius kovai su Rusijos agresija prieš Ukraina ir derinti Europos politiką su JAV pasauline darbotvarke, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.
Pastarojo saugumas, teigė Prezidentas, yra glaudžiai susijęs su euroatlantiniu saugumu, todėl turime siekti vieningos ES ir NATO pozicijos dėl Kinijos.
