„Via Lietuva“ šiandien paskelbė apie eismui atidarytą atnaujintą blogiausios būklės kelio Vilnius–Utena atkarpą nuo Molėtų iki Utenos. 30 km ilgio ruože intensyvūs kelio tvarkymo darbai vyko nuo š. m. kovo vidurio: betono plokštės išardytos ir naujas kelias nutiestas vos per 9 mėn.
Vykdant 30 km plento kapitalinį remontą, išardyta 92 tūkst. tonų senos betono plokščių dangos. Šie ir naujo kelio tiesimo darbai buvo vykdomi pasitelkiant 280 transporto priemonių (sunkvežimių, buldozerių, ekskavatorių ir pan.). Naujam keliui panaudota 164 tūkst. tonos asfalto, 190 tūkst. tonos dolomitinės skaldos, daugiau nei 1 mln. tonų smėlio.
„Didelė dalis jau padaryta – šiandien jau turime daugiau kaip 40 procentų atnaujinto Utenos plento. Per nepilnus devynis mėnesius įgyvendinti atnaujinimo darbai 30 kilometrų ilgio atkarpoje rodo, kad galime judėti itin sparčiai ir efektyviai. Jau kitų metų pavasarį suplanuota pradėti likusių ruožų atnaujinimą, taigi „amžiaus statybomis“ pramintas projektas sėkmingai juda pabaigos link“, – teigia l. e. p susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Sutvarkyta infrastruktūra
Kelyje nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto metu sutvarkytos dvi eismo juostos, įrengtos autobusų sustojimo aikštelės su paviljonais, pėsčiųjų takais ir modernus apšvietimas. Šioje kelio atkarpoje taip pat baigiamos įrengti ir nuo gyvūnų migracijos apsaugančios tinklo tvoros bei horizontalieji barjerai, kurie padės sumažinti eismo įvykių skaičių gyvūnų migracijos metu.
Atsižvelgus į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus, atlikus transporto srautų modeliavimą, kapitaliai atnaujinamame ruože ties sankryžomis įrengtos papildomos kairiojo posūkio juostos.
„Darbus Utenos plente nuo Molėtų iki Utenos pradėjome pavasarį ir praėjus vos 9 mėn. šis kelias pasikeitė neatpažįstamai. Kelias Vilnius–Utena yra strateginė jungtis tarp sostinės, Utenos ir kitų šalies šiaurės–rytų regiono miestų. Suprasdami šio projekto strateginę reikšmę bei girdėdami visuomenės lūkesčius projekto įgyvendinimui, nuo pat jo iniciavimo, skyrėme individualų dėmesį.“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Darbai vyksta sparčiau
Nors šio 30 km ruožo Molėtai–Utena atnaujinimą pagal pasirašytą sutartį planuota baigti 2025 m. II ketvirtį, darbai buvo vykdomi kur kas sparčiau. Naujas kelias jau nutiestas, o iki gruodžio vidurio jame bus atlikti ir visi baigiamieji darbai (kelio ženklinimas, nuovažų, atitvarų tvarkymas ir pan.). Vykdant baigiamuosius darbus, maksimalus leistinas greitis kelyje bus ribojamas iki 50 km/val.
Aynaujintame kelyje nuo Molėtų iki Utenos iš viso įrengta 20 km atitvarų, kurie užtikrins eismo dalyvių saugumą skirtingose kelio atkarpose. Projektuojant šią atkarpą, papildomai buvo atliktas kelių saugumo auditas. Jo metu įvertinti visi aspektai, susiję su saugaus eismo užtikrinimu.
30 km atkarpos nuo Molėtų iki Utenos darbų vertė – 61 mln. Eur su PVM. Kapitalinio remonto darbus atliko „Via Lietuva“ skelbtą viešąjį konkursą laimėjusi akcinė bendrovė „HISK“.
Likusio, dar neatnaujinto kelio Vilnius-Utena ilgis yra 42,8 km. Šios dalies atnaujinimo projektas susideda iš 5 atskirų ruožų, dėl dviejų, beveik 18 km siekiančių atkarpų nuo Nemenčinės-Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų gyvenvietės, sutartys su AB HISK ir UAB „Fegda“ pasirašytos š. m. lapkričio mėn. Bendra 18 km ilgio kelio atnaujinimo darbų suma siekia 43 mln. Eur.
Šiuo metu taip pat vykdomi ir likusių 25 km ilgio kelio atkarpų atnaujinimo darbų viešieji konkursai.
Dėl didesnio eismo intensyvumo kelias nuo Vilniaus iki Molėtų bus rekonstruotas į 2+1 eismo juostas. 18 km ilgio atkarpoje darbai turėtų prasidėti jau pavasarį bei bus baigti per 12 mėn. (neskaičiuojant žiemos pertraukos). Sėkmingai įvykus ir paskutinių likusių 25 km rangos darbų pirkimams, šios dalies atnaujinimas taip pat turėtų būti pradėtas jau pavasarį.
Džiaugsmo potoso galėtų būti mažiau, nes įvažiavus į rekonstruotą kelią, pasijunti, kad patekai į mažiau saugų kelią.rekonstruotas kelias tapo siauresnis ir aukščiau iškeltas lyginant su senuoju keliu. Jeigu toks mažesnio saugumo jausmas jaučiasi, tai ir kelias bus mažiau saugus. Jame bus daugiau autoįvykių. Taip pat įrengti 20 km atitvarų šioje 30 km kelio atkarpoje eismo saugumo taip pat nesuteiks. Automobilio susidūrimas su šia metaline užtvara taip pat visuotinai žinomas. Tai yra visiškai ne tas, kaip nuriedėti nuo žemos kelio sankasos sename kelyje. Man taip pat neaišku, kam įrengtos 3-4 metrų pločio saugos salelės kelio viduryje, žymiai susiaurinant likusią važiuojamą kelio dalį. Sename kelyje tokių saugos salelių nebuvo nei vienos. Mano manymu, tai eilinė nesėkmė valstybei. Bet pasitenkinimas kažkam.