Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministerijos, atsakingos už Sanglaudos politikos planavimą ir įgyvendinimą, pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje atkreipiamas dėmesys į šalių ir regionų, besiribojančių su Rusija ir Baltarusija, specifinius iššūkius bei siekiama papildomo Sanglaudos fondų finansavimo po 2027 m.
„Lietuva ir kaimynės šalys, esančios Europos Sąjungos pasienyje ir besiribojančios su agresorėmis šalimis, patiria gerokai didesnius iššūkius tolesnei ekonominei ir socialinei konvergencijai. Derantis dėl Sanglaudos politikos ateities, būtina mūsų regiono šalims numatyti papildomas finansines priemones, kurios padėtų amortizuoti dėl geopolitinių aplinkybių kylančius iššūkius ir prisidėtų prie tolesnio regiono vystymosi “, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak pasirašiusiųjų, Sanglaudos politika turėtų remti regionų, kurie patiria iššūkius, tolimesnį vystymąsi ir tam reikalingas papildomas bei adekvatus finansavimas naujame finansiniame periode po 2027 m.
Regiono iššūkiai
Pažymėta, kad reikalingi konkrečiai padėčiai pritaikyti (tailor-made) sprendimai, kad būtų atliepti specifiniai iššūkiai, taip pat turėtų būti skiriamas dėmesys tarpvalstybinių jungčių ES viduje gerinimui ir atsparumo didinimui, įskaitant regionų pasirengimą krizėms ir civilinės saugos stiprinimą. Dokumente pabrėžiama, kad būtina atkreipti dėmesį egzistuojančius iššūkius, kurie gali ne tik pagilinti regioninius vystymosi skirtumus, bet ir pakenkti visos ES konkurencingumui ir saugumui.
Susitarimo iniciatyva gimė prasidėjus Rusijos agresijos sukeltam karui prieš Ukrainą. Europa susidūrė su naujais ir sudėtingais iššūkiais, kurie turi didelį poveikį visiems ES regionams, tačiau ES narės, turinčios sieną su rusija ir Baltarusija (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija), yra gerokai nepalankesnėje situacijoje.
Suomija taipogi turi sieną su Rusija, tai dėl ko ji nepakviesta prisidėti prie deklaracijos. Baltijos šalims tinkamiau lygiuotis su Suomija, o ne su Lenkija. Čia kažkas nelabai aišku. Juolab, kad Lenkija nėra euro šalis. Matyt, Lenkija iš to mato finansinę naudą sau.
Kadangi Lietuva yra apsupta agresorių, tai, manyčiau, dar svarbiau yra pagaliau pabaigti mūsų kontržvalgybos vadovo žūties tyrimą. Nes jei visa saugumo sistema dirba priešui, tai ką padės padidintas finansavimas ?
+++!!!