Nors pirmuosius namus žmonės perka sau, profesiniai ar šeimos pokyčiai dažnai lemia tai, kad tokį turtą ilgainiui gali tekti parduoti ar išnuomoti. Žinovų teigimu, būtent patrauklumas antrinėje rinkoje turėtų būti prioritetas jaunam žmogui ar šeimai renkantis pirmąjį būstą.
Pirmasis nuosavas būstas jaunam žmogui ar šeimai yra rimtas įsipareigojimas, tačiau vis dažniau „pirmas“ nereiškia „paskutinis“.
Namų keitimas dažnėja
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus, paskutiniais dešimtmečiais Lietuvoje aiškiai matomas namų keitimo dažnėjimas. Nors oficialios statistikos apie tai nerenkama, jo vertinimu, lietuviai per gyvenimą pakeičia apie 3-5 nuosavus būstus ir šiuo požiūriu artėja prie Vakarų Europos rodiklių.
„Anksčiau buvo paprasta: tėvų butas, bendrabutis arba nuomojamas butas studijų metu ar po jų, ir 1-2 nuosavi būstai. Bet dabar atsirado daug daugiau galimybių, įvairovės, mobilumo, kas kai kada lemia jau ir iki 5 per gyvenimą pakeičiamų savo būstų. Lietuviai labai nori gyventi nuosavame būste, tai mums daug patraukliau nei nuoma, todėl atitinkamai vis drąsiau pirmuosius nuosavus namus keičiame į naujus, didesnius ar aktualesnius konkrečiam gyvenimo etapui.
O jei tik finansinės galimybės leidžia, ankstesnius namus lietuviai daug mieliau pasilieka kaip investicinį instrumentą išnuomodami juos kitiems. Išlaikyti ankstesnius būstus ypač norima tuomet, kai jie jau pasiteisino: neišryškėjo nepatogumų, pagerėjo aplinka ir aplinkinė infrastruktūra, pakilo turto vertė“, – komentuoja M. Statulevičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad LNTPA šiemet atliktos studijos „Būsto įperkamumas Lietuvoje 2024“ duomenimis, 85 proc. Lietuvos gyvena nuosavybės teise priklausančiame būste, o 55 proc. lietuvių, gyvenančių nuomojamame būste, per artimiausius metus planuoja įsigyti nuosavą. Kita vertus, net du trečdaliai LNTPA apklaustų nuomininkų šiuo metu nuomojasi būstą, nes neturi kitos galimybės, o net 71 proc. respondentų pasigenda efektyvesnių valstybės būsto politikos sprendimų.
„Lietuviai trokšta nuosavo būsto ir jį suvokia kaip ilgalaikę vertybę – tiek gyvenimui, tiek investicijai. Tačiau kadangi tai yra bene didžiausias žmogaus gyvenimo pirkinys, tikrai verta skirti dėmesio tam, kad būstas sukurtų kuo daugiau vertės: būtų energetiškai efektyvus, gerai prižiūrimas, racionaliai suplanuotas ir tiesiog toks, kuris bus ne stogu virš galvos, o ilguoju laikotarpiu vertę auginančiu turtu“, – sako M. Statulevičius.
Galvoti apie kitus
Pasak nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „HOMA Development“ vadovo Žydrūno Matuzo, dinamiškesnė ir mobilesnė visuomenė bei prie Europos standartų artėjantis keičiamų namų dažnis diktuoja ir pagrindinę taisyklę renkantis pirmuosius namus: būtina galvoti ne tik apie savo norus ir skonius, bet ir apie turto pardavimą ar nuomą ateityje.
„Ir nors žmonėms atrodo, kad sau perkamas ir įsirengiamas turtas ateityje savaime bus patrauklus ir kitiems, čia atsiranda daug smulkių, bet svarbių niuansų. Paprastas pavyzdys būtų vieta: tikrai yra gana ryški tendencija pirmuosius namus pirkti gimtajame rajone – šalia tėvų ar senelių. Tai tikrai patogu naujakuriams, ypač auginantiems mažus vaikus, tačiau verta užduoti klausimą, ar rajonas bei kaimynystė bus patraukli rinkoje, kai šiuos namus reikės parduoti arba išnuomoti“, – kalba Ž. Matuzas.
Jo teigimu, dažnas klausimas ir kartu iššūkis yra investicijos į būsto įrengimą ir interjerą. Šiandienos antrinėje rinkoje svarbus adekvatus vietos, turto klasės ir buto įrengimo santykis. Kitaip tariant, pernelyg didelės investicijos į interjerą nebus nei suprastos, nei atsipirks ekonominės klasės būste ir rajone. Tai, pasak Ž. Matuzo, nėra retas atvejis perkant pirmus namus: galimybių turintys žmonės juos siekia įsirengti kokybiškai.
Tačiau galvojant apie ateitį, papildomas lėšas geriau investuoti ne į prabangų interjerą, o į vertę ilguoju laikotarpiu geriau išsaugančias detales: projekto išskirtinumą, patrauklią vietą, racionalų išplanavimą, geresnes medžiagas, mažesnį tankį ir kt.
Atsižvelgti į artimiausius poreikius
Jis taip pat pataria pirmuosius namus pirkti pagal šiandienos arba artimiausius žmogaus poreikius. Pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais, esant finansinėms galimybėms, buvo pastebima tendencija pirmuosius namus pirkti ir įsirengti „visam gyvenimui“: sau, vaikams ir kitiems galimiems „gyvenimo“ atvejams. Šitaip atsirasdavo, pvz., keturių kambarių butai ar didžiuliai privatūs namai toli nuo miesto centro. Net jei tai šiandien pavieniams žmonėms ir būtų įperkama, toks pasirinkimas paprastai nebus nei universalus, nei patrauklus antrinėje rinkoje.
„Rinkoje vienbalsiai sutariama, kad lengviausia parduoti ar išnuomoti nedidelius, patogiose, centrinėse miesto vietose esančius butus. Tikėtina, kad būtent tokių pirmųjų namų reikia jauniems profesionalams ar jaunoms šeimoms. Tad net kai poreikiai ir aplinkybės keisis, kompaktišką, geroje vietoje esantį butą bus daug paprasčiau, greičiau ir pelningiau parduoti ar išnuomoti, gautas lėšas nukreipiant didesniam pirkiniui. Galiausiai, tokia taktika paprasčiau leis ateityje įsigyti naujos statybos namus“, – tvirtina Ž. Matuzas.
Kalbėdamas apie dominančio buto statybos amžių, jis pirmiausia siūlytų naują būstą: tai dažniausiai bus patogiau, kokybiškiau, efektyviau bei lengviau ras pirkėją ar nuomininką antrinėje rinkoje. Kita vertus, perkant naują būstą, svarbu įsitikinti vystytojo patirtimi ir reputacija: brokas, garantijų nebuvimas, nekokybiški sprendimai ar prasta priežiūra gali kelti rūpesčių ne tik ateityje parduodant, bet ir vos įsikėlus.
Žinoma, priklausomai nuo vietos, galimybių ir poreikių, svarstytinas ir senesnės statybos būstas, tačiau prieš perkant patariama įsivertinti jo technines savybes ir būklę pasitelkus atitinkamos srities specialistus.
Techniniai aspektai
„HOMA Development“ vadovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei anksčiau prestižinėmis buvo laikytos pietinės ir rytinės langų kryptys, tai dabar šylantys orai šią taisyklę koreguoja. Renkantis namus šiandien būtina įvertinti, ar į pietus ar vakarus orientuotas butas nebus per karštas, vis daugiau dėmesio susilaukia rytinės kryptys, o šiaurė gali būti patraukli vertinantiems kokybišką miegą.
„Taip pat, vieta automobiliui bus ne tik patogumas, bet ir investicija. Nepaisant skatinamo darnaus judumo, automobilio statymas didmiesčiuose išlieka vienu aktualiausių klausimų. Matome, kad sparčiai besivystant tam tikriems rajonams, savo metu neįsigyta stovėjimo vieta virsta prarasta galimybe.
Net jei jaunas žmogus šiuo metu ir neturi automobilio, leidžiant galimybėms stovėjimo vietą labai patartina įsigyti: ją galima iškart išnuomoti kitiems, jos vertė augs ir ji ateityje pravers arba pačiam pirkėjui, arba sukurs papildomą naudą parduodant visą turtą“, – komentuoja Ž. Matuzas.
Renkantis pirmą būstą jis taip pat pataria įsitikinti, ar name įrengta kokybiška vėdinimo ir rekuperacijos sistema arba bent jau palikta galimybe ją įsirengti: šiuolaikiniai namai yra itin sandarūs, todėl taupyti šviežio oro ir atitinkamai šviesesnių minčių sąskaita šiandien nevertėtų. O jau galvojant apie būsto pardavimą ar nuomą, vienas efektyviausių sprendinių yra oro kondicionierius, galintis pastebimai padidinti pajamas.
„Tiek dėl savęs, tiek ir vertinant ateities perspektyvas, labai svarbu išnagrinėti miesto planus: kas teritorijoje dar bus daroma ir bus įmanoma daryti. Vaizdai į miškus, parkus ar didesnė erdvė gali būti tik laikini: svarbu susipažinti su artimiausios teritorijos planais ir galimybėmis savivaldybės tinklalapiuose ar kituose šaltiniuose“, – tvirtina Ž. Matuzas.
