Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir keturios švietimo profesinės sąjungos pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, kurioje numatytas mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, dėstytojų, mokslininkų, neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimas kitąmet bei ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo perspektyva iki 2030 m., taip pat apibrėžtos kitos švietimo ir mokslo darbuotojų socialinių ir ekonominių sąlygų gerinimo priemonės.
Atnaujintą kolektyvinę šakos sutartį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovai ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
„Dėkoju profesinėms sąjungoms už konstruktyvų bendradarbiavimą ir švietimo bendruomenei svarbių susitarimų priėmimą. Susitarimai dėl atlyginimų didinimo pagrįsti ir finansiškai. Svarbu, kad sutarta ne tik dėl kitų metų, bet numatytas ir tolesnis tvarus atlyginimų augimas bei aiškiai užfiksuota, ko siekiama 2028 ir 2030 metais“, – sako ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Nuo kito rugsėjo didėja atlyginimai mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, aukštojo mokslo darbuotojams
Atnaujintoje sutartyje sutarta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginių algų koeficientus nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. padidinti 8 procentais.
Kaip ir mokytojams, kitąmet nuo rugsėjo mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokestis didės 8 procentais.
Numatytas atlyginimų didinimas ir tolesniais metais, kasmet iki 2028-ųjų didinant lėšas mokytojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų darbo užmokesčiui kiek sparčiau (5 procentais) nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.
Siekiama, kad 2028 m. vidutinis sąlyginis mokytojo pareiginės algos koeficientas R sudarytų ne mažiau kaip 170 procentų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, o 2030 m. – ne mažiau kaip 190 procentų bazinio dydžio. Tai reiškia, kad vienam mokytojo etatui darbo užmokesčiui per mėnesį vidutiniškai skiriamos mokymo lėšos 2028 m. sudarys ne mažiau kaip 3 035 eurus (skaičiuojama koeficientą R dauginant iš dabar taikomo bazinio dydžio, kuris sudaro 1785,4 euro), o 2030 m. – ne mažiau kaip 3 392 eurus.
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. šis dydis sudarys 2 536 eurus. Vidutinis sąlyginis mokytojo pareiginės algos koeficientas R yra nustatomas Mokymo lėšų apskaičiavimo, skyrimo ir panaudojimo tvarkos apraše, kurį tvirtina Vyriausybė, todėl bus labai paprasta įvertinti, ar įsipareigojimas įgyvendintas.
Susitarime siekiama, kad mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis 2030 m. sudarytų ne mažiau kaip 4 850 eurų (bruto).
Pradinių klasių mokytojams – mažiau pamokų, daugiau valandų nepamokinėms veikloms
Nuo kitų metų rugsėjo pradinio ugdymo mokytojo pareigybei teks mažiau kontaktinių valandų (dabar finansavimas skaičiuojamas laikant, kad vienai pareigybei tenka 799 val., o nuo kitų mokslo metų teks 756 val.). Bendras etato valandų skaičius dėl to nesikeis – mažėjant kontaktinių valandų, daugės nekontaktinių valandų. Įgyvendinus šią nuostatą, valstybės finansavimas pradiniam ugdymui 2025 m. padidės 14,1 mln. Eur, 2026 m. ir vėliau – 42,4 mln. Eur.
Sutarta parengti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, pagal kurį mokykloms apskaičiuotos mokymo lėšos švietimo pagalbai nuo 2025 m. sausio 1 d. būtų skiriamos tiesiai mokykloms, netaikant nuostatos, kad savivaldybės šias lėšas perskirsto savo nustatyta tvarka.
Sutartyje numatyta, kad kitąmet bus sprendžiamiikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų padėjėjų, taip pat mokinio padėjėjų, mokyklų bibliotekininkų darbo sąlygų gerinimo klausimai. Pavasarį profesinės sąjungos taip pat turėtų parengti pasiūlymus dėl mokytojų etato struktūros tobulinimo.
Kitų metų biudžete mokytojų, mokslininkų, kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti papildomai numatyta beveik 350 mln Eur.
