Spalio 17-osios vėlyvą vakarą Eurolygoje užfiksuota viena įspūdingiausių pergalių šio sezono istorijoje – Kauno „Žalgiris“ (3-1) išvykoje Milane laimėjo 85:82 prieš Etorės Mesinos (Ettore Messina) treniruojamą „Olimpia“ (1-3), panaikinęs net 27 taškų skirtumą.
Tai didžiausias skirtumas, kurį „Žalgiris“ kada nors yra panaikinęs savo Eurolygos istorijoje.
Andrėja Trinkjerio (Andrea Trinchieri) vadovaujami kauniečiai ilgai klimpo varžovų gynyboje, ir trečiame kėlinyje „Olimpia“ pirmavo 60:33.
Vis dėlto ketvirtajame kėlinyje „Žalgirio“ žaidėjai parodė tikrą kovotojų dvasią, surinkę net 37 taškus ir pataikę penkis tritaškius, tarp kurių – lemiami metimai iš Dovydo Giedraičio, Edgaro Ulanovo ir Sylvaino Francisko rankų.
Pastarasis, nepaisant susižeidimo, tapo vienu pagrindinių didvyrių, o jį aikštėje puikiai pakeitė Lukas Lekavičius.
„Žalgiriui“ pergalę nulėmė paskutinės akimirkos. Arnas Butkevičius persvėrė rezultatą (83:81), o D. Giedraitis baigė rungtynes taikliais baudų metimais, įtvirtindamas neįtikėtiną, stulbinančią pergalę.
„Tai buvo viena sunkiausių, bet saldžiausių mano karjeros pergalių,“– po rungtynių sakė treneris A. Trinčieri.
Šis žygdarbis neabejotinai įsirašys į „Žalgirio“ istoriją kaip vienas iš didžiausių sugrįžimų ir ilgam išliks komandos bei sirgalių atmintyje.
„Žalgiris“: D.Giedraitis 21 (4 rez. perd.), S.Francisco 17 (6 rez. perd.), D.Sirvydis 11, L.Birutis 9, A.Smailagičius 7, E.Ulanovas 6 (5 atk. kam., 5 rez. perd.), B.Dunstonas 4, M.Mitchellas 4 (5 atk. kam.), L.Lekavičius 4, A.Butkevičius 2 (6 atk. kam.), I.Brazdeikis 0, B.Manekas 0.
„EA7 Emporio Armani“: N.Mirotičius 17, S.Shieldsas 14, Z.LeDay’us 13, L.Bolmaro 12.
Paskutinės rungtynių sekundės:
Pergales prieš Virtus ir Milane lėmė ne stebuklai, o tai, kad Žalgiris yra didesnių už jas fizinių jėgų komanda, ir kad tos jėgos abiem atvejais buvo trenerio Trinchieri taktiškai teisingai “išdozuotos” rungtynių eigoje. Akivaizdu, kad tokiu atveju leidimas varžovui Milane taškais nutolti yra ne kas kita, o žaidimo taktikos dalykas, žinoma, – rizikingas, bet šiuo atveju pasiteisino. Beje, Mesinos planas rungtynių eigoje “pabėgti” nuo varžovo taškais vargu ar galima laikyti išmintingu, komandai stokojant fizinių jėgų, veikiau – atvirkščiai.
Pergales prieš Virtus ir Milane lėmė ne stebuklai, o tai, kad Žalgiris yra didesnių už jas fizinių jėgų komanda, ir kad tos jėgos abiem atvejais buvo trenerio Trinchieri taktiškai teisingai “išdozuotos” rungtynių eigoje. Akivaizdu, kad tokiu atveju leidimas varžovui Milane taškais nutolti yra ne kas kita, o žaidimo taktikos dalykas, žinoma, – rizikingas, bet šiuo atveju pasiteisino. Beje, Mesinos planas rungtynių eigoje “pabėgti” nuo varžovo taškais vargu ar galima laikyti išmintingu, komandai stokojant fizinių jėgų, veikiau – atvirkščiai