Rugsėjo 11 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje buvo įamžintas pirmosios ir tarpukariu vienintelės Lietuvos moters diplomatės Magdalenos Avietėnaitės atminimas – vienai ministerijos posėdžių salių suteiktas M. Avietėnaitės vardas.
Magdalena priklausė Lietuvos istorijos, XXVII knygos mėgėjų, Lietuvos kanklininkų, Lietuvių katalikių moterų draugijoms, vadovavo Lietuvos skaučių užsienio sąjungai.
2023 m., minint M. Avietėnaitės 130-ies metų gimimo sukaktį, M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune buvo atidaryta paroda „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892–1984) – tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja.“
Vėliau paroda buvo atvežta į M. Avietėnaitės gimtąjį kraštą, Kalvarijos savivaldybės viešąją biblioteką. Apie parodą 2023 m. mūsų portale rašė Kostas Leončikas (Tolima – artima Magdalena Avietėnaitė).
Magdalena Avietėnaitė gimė 1892 m. gruodžio 22 d. Brazavo kaime, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, ūkininkų Adomo Avietėno ir Magdalenos Paulionytės šeimoje.
1899 metais Avietėnai emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Šeima įsikūrė Masačusetso valstijoje, netoli Bostono.
1909 m. M. Avietėnaitė, baigusi Vusterio aukštesniąją mokyklą, pradėjo lankyti filologijos kursus, dirbo miesto bibliotekoje, vakarais dėstė anglų kalbą.
Tėvai, matydami dukros gabumus, paėmė iš banko paskolą ir išleido Magdaleną į prestižinį Ženevos universitetą Šveicarijoje studijuoti literatūros ir filosofijos.
1914 m. diplomą gavusi Magdalena sugrįžo pas tėvus į Vusterį. Ji iš karto pasinėrė į lietuvių kultūrinį gyvenimą. 1914–1920 metais redagavo laikraštį „Amerikos lietuvis“.
1917 m. išleido dvi istorines knygas: „Didžioji Prancūzijos revoliucija“ ir „Istorija žymiausių Europos tautų, dalyvavusių didžiojoj karėj“.
