Ateinančioje koalicijoje būtina iš anksto apibrėžti bendradarbiavimo tarp valstybės Prezidento ir užsienio reikalų ministro sąlygas, kad Lietuvos užsienio reikalų politika netaptų asmeninių kaprizų įkaite kaip šią kadenciją, sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Seimo liberalų frakcijos vadovas antrą kartą viešu pareiškimu reaguoja į Gitano Nausėdos ir Gabrieliaus Landsbergio asmenines rietenas. Savo rūpestį užsienio reikalais E. Gentvilas išsakė dar pernai lapkritį, kviesdamas prezidentą ir ministrą kalbėtis ne apie vienas kitą, o Lietuvos interesus.
„Jau praėjusiais metais reagavau, bet jiedu pastabų negirdi – tik dar labiau suįžūlėjo. Jeigu abi užsienio reikalų galvos toliau užsiims pašaliniais reikalais ir, užuot derinusios pozicijas, kivirčysis tarpusavyje, Lietuva nesuformuos svarios užsienio politikos, kurią rimtai vertintų užsienio sąjungininkai.
Todėl kitoje Seimo kadencijoje žymiai griežčiau vertinsime prezidento ir užsienio reikalų ministro veiksmus. Žalingam aukščiausių politikų veikimo būdui aš asmeniškai ir, manau, visi liberalai būsime kategoriškai nepakantūs“, – teigia E. Gentvilas, reaguodamas į naujausią Prezidento ir užsienio reikalų ministro viešą konfliktą.
Savaitgalį G. Lansbergis leido suprasti, kad Lietuvos vadovo patarėjas Frederikas Jansonas, anksčiau redagavęs prieš žydus nukreiptas publikacijas laikraštyje, yra antisemitas. Savo ruožtu G. Nausėda atsikirto, kad Lietuvos diplomatijos vadovas esąs „nevaldomo liežuvio pavyzdys“.
„Užsienio reikalų politika turi būti tarpusavyje aranžuota iki paskutinės kadencijos dienos. Tačiau mes regime priešingą veikimą. Koalicijos partnerius dar kadencijos pradžioje įspėjau, kad niekur nenuves konservatorių ir prezidento kaktomuša dėl vietos Europos vadovų taryboje – taip ir atsitiko.
Nieko gero nedavė delsimas skirti Lenkijos ambasadorių, ginčas dėl Taivano atstovybės pavadinimo ar ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno vertinimas. Nieko neatnešė prezidento pasiūlymas užsienio reikalų ministrui „atsisėsti ir nusiraminti“ ir taip toliau. Daug girdėjome ministro replikų prezidentui, daug girdėjome prezidento replikų ministrui. O kiek atsimename jų bendro darbo tezių Lietuvos užsienio politikai sklandžiai įgyvendinti? Abiejų asmenų puikybė buvo ryškiausias užsienio reikalų ženklas šią kadenciją“, – sako E. Gentvilas.
Argi čia rietenos, tai paprasčiausiai yra atviri politikų, atskirų valdžių galių santykiai demokratinėje šalyje. Gentvilas vis pasirodo dar, kaip senojo kirpimo į totalitaristinio valdymo praktiką linkęs politikas…