Rugsėjo 11-ąją, prof. Kazio Pakšto mirties metinių dieną, Lietuvos jūrų muziejaus įsteigta jo vardo premija buvo įteikta dviem jos nominantams.

Premijai šiemet buvo pateikti šeši darbai – keturi magistro baigiamieji darbai ir du moksliniai skelbimai.

Juos teikė tiek patys tyrėjai, tiek jų akademinės institucijos, darbai buvo parengti Klaipėdos, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose.

Pirmosios profesoriaus Kazio Pakšto premijos laimėtojais buvo pripažinti du jaunieji mokslininkai

Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Agnė Gintalaitė už magistro baigiamąjį darbą „Tarp globalių tendencijų ir kultūrinio specifiškumo: Fuerteventūros lietuvių gyvenimo būdo migrantų tapatybė“.

Ir Klaipėdos universiteto doktorantas Valentinas Kulevičius už straipsnį „(Be)ieškant alternatyvų vokiečių dominavimui: jūrinės praeities konstravimas latvių ir lietuvių nacionalinėse istoriografijose“.

Jis paskelbtas leidinyje „Journal of the Institute of Latvian History“.

Kaip pabrėžė vertinimo komisijos pirmininkas prof. Dr. Vasilijus Safronovas, nutarta apdovanoti du, o ne vieną darbą, nes po komisijos narių balsavimo jų reitingas buvo beveik vienodas – skyrėsi nepilna dešimtąja dalimi.

Komisijos nuomone, šie darbai geriausiai atliepė premijos nuostatose įvardytą pagrindinį temos kriterijų – atskleisti Lietuvos visuomenės santykį su jūra.

– Vytauto Didžiojo universitete parengtas Agnės Gintalaitės darbas mums primena po Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ plačiai aktualizuotą Kazio Pakšto pasitraukimo į nutolusią nuo Lietuvos jūrinę salą ir naujo gyvenimo joje sumanymą, – sakė profesorius.

– Šis darbas nagrinėja lietuvių migrantų gyvenimo būdą ir tapatybę kitoje egzotiškoje vietoje prie Afrikos krantų – Ispanijos Kanaruose.

Turėdami galvoje, kad tai magistro baigiamasis darbas, labai teigiamai įvertinome autorės užmojį, specifinės bendruomenės pasirinkimą ir darbo mokslinę kokybę.

Kalbėdamas apie kitą premijos laimėtoją, profesorius pažymėjo, kad Latvijos istorijos instituto žurnale anglų kalba paskelbtas Valentino Kulevičiaus mokslinis straipsnis, parengtas Klaipėdos universitete.

Jis įdomus tuo, kad bene taikliausiai iš visų pateiktų kalba apie vieną pagrindinių Kazio Pakšto darbų ir jo veiklos gijų – jūrinę vaizduotę ir jos puoselėjimą.

Šis straipsnis lygina lietuvių ir latvių XIX a. antrosios pusės–XX a. pirmosios pusės istoriografijas, analizuoja istorikų vienų iš kitų pasiskolintus, perkurtus ir pritaikytus tautų jūrinės praeities motyvus.

Taip pat aiškinasi, kiek supratimas apie jų genezę ir kilmę koreguoja mūsų dabartinį įsivaizdavimą apie lietuvių ir latvių santykį su jūra.

Nors premiją teko skaidyti, tačiau prof. dr. Vasilijus Safronovas įsitikinęs, kad tuo ji šiemet pasiekė tikslą dvigubai, išskirdama ne vieną, bet kelias temas, susijusias su Kazio Pakšto idėjiniu palikimu.

Pirmosios Profesoriaus Kazio Pakšto premijos laimėtoja Agnė Gintalaitė, pasakojo, kodėl ji ėmėsi šios temos

– Aš atsiradau vienoje saloje netoli Afrikos, lietuvių bendruomenėje. Man pasidarė labai įdomu, kodėl žmonės kuria savo namus kažkur taip toli.

Todėl nusprendžiau tai patyrinėti ir suprasti, kaip tai siejasi su jų tapatybės savikūra. Supratau, kad viso šito reiškinio pagrindinis veikėjas yra jūra.

Palinkėčiau Lietuvai atkreipti dėmesį, kiek lietuviams yra svarbi jūra. Mes turim be galo daug dėmesio skirti jūros sveikatai, ekologinėms problemoms. Turime pamatyti, kiek ji yra svarbi lietuviui.

Kitas premijos laimėtojas – Valentinas Kulevičius – sakė, kad Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, linki vertinti tai, kas jau yra pasiekta ir sėkmingai realizuoti potencialą, kurio turime tikrai daug.

Premijai taip pat buvo pateikti trijų universitetų magistrantų baigiamieji darbai

Lauryno Urbiko iš Klaipėdos universiteto magistro baigiamasis darbas „Vandens turizmo plėtros geografija Kuršių marių pakrančių regione: nuo retrospektyvos iki strateginio planavimo“;

Mindaugo Lino Strakšio iš Vilniaus universiteto – „Lietuvos politinis laukas centras-periferija bruožu (prezidento rinkimų pavyzdžiu)“;

Uršulės Padagienės iš Vytauto Didžiojo universiteto – „Jūrininkų subkultūra Klaipėdoje XX a. 7–9 dešimt.“