Prasidėjęs ilgasis savaitgalis išviliojo keliones – į automobilius sušoks ne tik šeimos su vaikais, bet ir keturkojai jų draugai. Kokių taisyklių reikėtų laikytis, kad išvyka su augintiniu neapkarstų nei jam, nei šeimininkams, pataria veterinarijos gydytojas Jovydas Bajorinas ir draudimo ekspertė Viktorija Katilienė.
1. Saugoti augintinius nuo perkaitimo
„8 drambliai” referentinės veterinarijos ligoninės vadovas gydytojas Jovydas Bajorinas sako, kad keliaujant su gyvūnu automobiliu labiausiai reikia saugoti augintinį nuo perkaitimo.
„Vasarą padažnėja atvejų, kuomet į kliniką atvežami perkaitę gyvūnai. Kad gyvūnas nenukentėtų nuo karščio, vežantis jį reikėtų dažniau sustoti, leisti pasivaikščioti ir atsivėsinti, būtina pasiūlyti vandens. Be to, svarbu, kad automobilyje ant gyvūno nekristų tiesioginiai saulės spinduliai, nes jie įkaitina labiau nei lauke. Gyvūnui automobilyje neturėtų trūkti gryno ir vėsaus oro”, – įspėja J.Bajorinas.
Gydytojas įspėja vairuotojus jokiu būdu nepalikti gyvūnų užrakintame automobilyje, nes nuo perkaitimo augintinis gali net žūti. Be to, paliktam gyvūnui kyla stresas, kuris lemia hiperventiliaciją, o uždarytame automobilyje nėra užtikrinama oro cirkuliacija.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vos 1 proc. Lietuvos vairuotojų, keliaujančių su gyvūnu, palieka augintinį užrakintame automobilyje. Tiesa, 14 proc. iš jų keturkojį draugą palieka trumpam, pavyzdžiui, degalinėje mokant už kurą ar pan.
„8 drambliai” referentinės veterinarijos ligoninės vadovas įspėja šeimininkus būti itin budrius. Pasak jo, reikėtų nepamiršti, kad net stovint didesniame transporto kamštyje temperatūra automobilyje ima kilti, todėl, važiuojant su gyvūnu, būtina užtikrinti reikiamą vėdinimą – praverti langus ar įjungti oro kondicionierių.
Veterinarijos gydytojas išsiruošiantiems į kelionę su keturkoju vairuotojams rekomenduoja pasirinkti ir tinkamesnį keliavimo laiką – ankstų rytą ar vėlesnį vakarą, kuomet oro temperatūra ima kristi.
Po kelionės būtina leisti gyvūnui pailsėti, taigi reikėtų vengti ilgų ar intensyvių pasivaikščiojimų bei kitų veiklų. Taip pat kurį laiką svarbu stebėti keturkojo draugo savijautą.
Pasak J. Bajorino, kad gyvūnas perkaito, išduoda jo intensyvesnis kvėpavimas, gali būti net su dusuliu, pakilusi kūno temperatūra, vangumas, augintinis gali ir vemti. Tokiu atveju reikėtų kuo greičiau jį atvėsinti – sušlapinti šaltu vandeniu, duoti palakti vandens ir pasitarti su veterinarijos gydytoju, kaip elgtis toliau, kad perkaitimas nesibaigtų mirtimi.
2. Pasirinkti tinkamas gyvūno saugos priemones
Neretai galima matyti, kaip vežami gyvūnai paliekami laisvai judėti po automobilį, jie taip pat įsitaiso vairuotojui ant kelių ar atsigula greta ant priekinės sėdynės. Draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė sako, kad tai nėra saugu pirmiausia pačiam vairuotojui.
„Statistika rodo, kad apie 25 proc. avarijų nutinka dėl išblaškyto vairuotojo dėmesio. O juk laisvai po automobilį judantis keturkojis draugas yra labai didelė grėsmė – jis gali netikėtai užšokti, užstoti vaizdą, nustumti vairuotojo ranką nuo vairo ar kitaip trukdyti vairuojant. Todėl būtina laikytis kelių eismo taisyklių, kurios nurodo, kad vežami gyvūnai negali trukdyti vairuoti, turi būti apsaugoti nuo susižalojimų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu ji būtų staigiai stabdoma”, – primena V. Katilienė.
Ji pabrėžia, kad būtina automobilyje naudoti tam tikras saugos priemones, kurios leidžia apsaugoti ir patį gyvūną, ir kartu keliaujančius žmones.
Didesni šunys su specialiomis petnešomis, prisegti saugos diržais, turėtų būti vežami ant galinės sėdynės ar bagažinėje, atskirtoje grotelėmis arba tinkleliu. Dar geriau specialiai bagažinėje gyvūnui įrengti kelioninį narvą. Mažesnį gyvūną saugiausia gabenti narvelyje, kurį reiktų pritvirtinti automobilyje taip, kad šis nejudėtų, pavyzdžiui, saugos diržais.
3. Pasirūpinti, kad gyvūnui kelionė neprailgtų
Kai kurie gyvūnai judant automobiliui gali jausti stresą, todėl reikėtų sukurti jiems ramią ir patogią aplinką. Jei kelionė automobiliu bus ilga, šuniui reiktų leisti atsistoti, išleisti jį pabėgioti.
Likus kelioms valandoms iki kelionės augintinį reikėtų pašerti, kad gyvūnas būtų sotus, bet nepersivalgęs, nes priešingu atveju jį gali supykinti.
Automobilyje reikėtų turėti vandens ir indą, iš kurio būtų patogu lakti, mat būtina užtikrinti, kad šuo gautų pakankamai skysčių.
Į išvyką vertėtų pasiimti ir mėgstamą augintinio žaislą, kad važiuodamas šeimos draugas nenuobodžiautų.
Na, o neretai matoma pro važiuojančio automobilio langą iškišta augintinio galva reiškia didelę grėsmę – ir veterinarijos gydytojas, ir draudimo ekspertė įspėja, kad tai nėra tinkama pramoga keturkojui keleiviui, nes ji gali baigtis trauma ar susirgimu.
