Liepos mėn. Raižiuose, Alytaus raj., atidaryta įspūdingas meno kūrinys po atviru dangumi „Totorių vartai“. Paroda padėjo įamžinti turtingą Lietuvos totorių kultūros paveldą bei pagerbti bendruomenės nario Danieliaus Makulavičiaus atminimą.
Bet kokiu metų laiku prieinami ir oro sąlygoms atsparūs „Totorių vartai“ kviečia lankytojus tyrinėti ir sužinoti apie reikšmingą totorių bendruomenės įtaką Lietuvos istorijai.
Kūrinį kūrė du metus
„Totorių vartai“ lauko parodos projektavimas ir koncepcijos įgyvendinimas buvo patikėtas „Processoffice“ komandai – dizainerei Vilijai Biekšaitei ir architektui Vytautui Biekšai.
Anot Vilijos, kūrinio kūrybos procesas užtruko net du metus, o mintis suprojektuoti būtent tokią skulptūrą gimė lankantis šalia esančioje Raižių mečetėje.
„Lauko parodos kūrybos procesą pradėjome atvykę į Raižius, dalyvaudami ekskursijose po vietines apylinkes. Bandėme suprasti, kokia yra iki šių dienų nenutrūkusi Lietuvos totorių susibūrimų ir ryšių palaikymo paslaptis bei kas lemia jų savimonės nuoseklumą.
Tyrinėjimai mus atvedė į Raižių mečetę, kur mūsų dėmesį patraukė ant sienos pakabintas kilimėlis, papuoštas islamo šalyse paplitusiu „rojaus vartų“ motyvu.
Tikėjimo svarba bendruomenei ir skulptūriškas vartų motyvas įkvėpė lauko parodoje sukurti totorių vartus“, – skulptūros atsiradimo istoriją pasakoja V. Biekšaitė.
Pilnas skulptūros vaizdas atsiveria iš tam tikro taško
Raižiuose sukurtas meninis kūrinys „Totorių vartai“ yra ne tik išsamus, bet ir jo stebėtojams kuria individualią patirtį. Šią meninę struktūrą sudaro šeši statiniai, strategiškai išdėstyti taip, kad žvelgiant iš tam tikro taško jie kartu sudarytų simbolinį totorių vartų atvaizdą.
Negana to, šie aukšti iš metalo lakšto pagaminti statiniai vaizdiškai ir psichologiškai įtraukia žiūrovą, nes kiekvienas jų pasakoja apie skirtingus totorių istorijos ir kultūros bruožus.
Kūrinį lydi ir aprašymo lentelės lietuvių bei anglų kalbomis, ant kurių, nuskaičius nurodytą QR kodą savo išmaniuosiuose telefonuose, galima išgirsti autentiškus įgarsintus totorių pasakojimus iš E. Mildažytės filmo „Ištikimybės žiedas“.
Nors lankytojams apžiūrint šį lauko kūrinį įsijausti į totorių bendruomenės gyvenimą tampa itin paprasta, kaip teigia dizainerė, jos įgyvendinimas kėlė nemažai iššūkių.
„Statant skulptūrą lauke susidūrėme su erdvėje kintančiu žemės lygiu, todėl prieš pradedant statyti meninį kūrinį reikėjo jį suvienodinti.
Parodai sukurti naudojome šešis vertikalius iš plieno pagamintus statinius, kurių aukščiausias siekia net 7 metrus, todėl tiksliai įstatyti juos į pamatą buvo gana sudėtingas procesas.
Svarbu ir tai, kad pilnas skulptūros vaizdas stebėtojui atsiveria vis kituose taškuose, priklausomai nuo jo ūgio. Įvairūs statybų proceso metu iškilę iššūkiai neleido iki galo būti užtikrintiems, kad galutinis rezultatas bus toks, kokio tikimės ir ar skirtingi kūrinyje veikiantys statiniai sudarys vieną bendrą vaizdą“, – pasakoja V. Biekšaitė.
Bendruomeniškumo šaknys – religija
Istoriniuose šaltiniuose minima, kad XV a. totorių sostine vadinamuose Raižiuose gyveno totoriai. XVII a. juose buvo galima rasti 98 šiems gyventojams priklausančius namus, du palivarkus ir vieną dvarelį.
Lietuvoje gyvenantys totoriai anuomet kalbėdavo kipčiakų kalbų tarmėmis. Nors ši gimtoji kalba išnyko prieš daugelį metų, bendruomenės nariams stiprius kultūros ir religinius papročius pavyko išlaikyti iki šių dienų.
Kasmet totoriai ir jų palikuonys iš visos Lietuvos ir užsienio Raižiuose susirenka švęsti didžiųjų islamo švenčių. Šie susibūrimai Raižių mečetėje, kurių metu vyksta maldos, bendri valgiai ir diskusijos, įrodo itin tvirtą iki šiandien išlikusį totorių bendruomeniškumą.
Visoje Lietuvoje šiandien skaičiuojama apie 2 500 totorių, iš jų daugiau kaip 400 – Alytaus apskrityje, įskaitant Raižius, Butrimonis ir patį Alytų.
