Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas darbo dienų ciklą regionuose, su komanda dirbo Kalvarijos savivaldybėje.
Šalies vadovas vizito Kalvarijoje pradžioje pagerbė 1918–1920 m. Lietuvos savanorius ir visus žuvusius už Lietuvos valstybės laisvę padėdamas gėlių prie Nepriklausomybės paminklo.
Prezidentas Kalvarijoje susitiko su buvusia ilgamete Liubavo Juozo Montvilos pagrindinės mokyklos matematikos mokytoja Marija Gražina Burinskiene, kuriai Motinos dienos išvakarėse valstybės vardu skyrė apdovanojimą už nuopelnus motinystei, už atsakingumą ir įkvepiantį pavyzdį bendruomenei ir visiems Lietuvos žmonėms. Šalies vadovas p. Marijai Gražinai, keturių vaikų mamai, Kalvarijoje įteikė paskirtąjį ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.
Susitikime su Kalvarijos savivaldybės meru Nerijumi Šidlausku Prezidentas aptarė kelių ir susisiekimo problemas regione, sveikatos paslaugų įstaigų ir švietimo įstaigų tinklo reformas, kultūros paveldo objektų įveiklinimą, išskirtinės Kalvarijos padėties, esant greta tarptautinio susisiekimo ir strateginių infrastruktūros jungčių, potencialą.
Prezidentas pažymėjo, kad svarbios tarptautinės susiekimo ir energetikos infrastruktūros arterijos, atsirandančios Kalvarijos savivaldybėje, sudaro galimybių savivaldybės ekonominei plėtrai. Šalies vadovo nuomone, siekdamos regiono ekonominio augimo centrinės valdžios institucijos ir agentūros kartu su vietos valdžia turi imtis koordinuotų pastangų ir sudaryti tinkamas sąlygas investicijoms pritraukti.
Strategines jungtis Suvalkų koridoriuje Prezidentas vėliau aptarė su Susisiekimo ministerijos, akcinių bendrovių „Via Lietuva“, „LitGrid“, „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais. Šalies vadovas buvo supažindintas su automagistralės „Via Baltica“ rekonstrukcija, elektros jungties „Harmony Link“ ir europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ pažanga.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad šaliai ir visam regionui svarbūs infrastruktūros projektai Suvalkų koridoriuje turėtų tapti naudingi ir Kalvarijos savivaldybės gyventojams. „Svarbiausios šalies sausumos susisiekimo ir elektros jungtys su Europos Sąjunga ir Lenkija, įrengiamos čia, Kalvarijos savivaldybėje, mūsų sausumos vartuose į Vakarus, užbaigia Lietuvos transporto ir energetikos sektorių integraciją į Vakarų Europą. Šios jungtys reikšmingai pakeis transporto magistralių žemėlapį ne tik civilinėms reikmėms, bet ir pasitarnaus karinio mobilumo poreikiams, prisidės prie didesnio šalies atsparumo ir nacionalinio saugumo. O vietos gyventojams naujos transporto arterijos atvers papildomų susisiekimo, verslo ir paslaugų galimybių“, – sakė šalies vadovas.
Darbo dienos regione pabaigoje Prezidentas kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene susitiko su Kalvarijos bendruomene.
Vadinti 90 km. sieną su Lenkija koridoriumi yra save niekinanti propaganda pasauliui, verslui. Akivaizdu, kad per tokio ilgio sieną derėtų turėti nors dvi jungtis su Vakarais per Lenkiją. Juolab, kad Lenkija judėjimo srautą iš Lietuvos į Vakarus nukreipia per Baltstogę. Tokiu atveju važiuojant iš Vilniaus ir Rytų Lietuvos Vakarų kryptimi per Kalvariją susidaro apie 150 km. į šoną. Tokiu atveju ir šiuo atžvilgiu racionalu ir tikslinga Vilniui ir Rytų Lietuvai turėti tiesesnę (gerokai trumpesnę) jungtį su Vakarais, kuri galėtų eiti šalia Kapčiamiesčio. Ypač tai – aktualu greitojo geležinkelio atveju. Viešo šių galimybių pasvarstymų, lankantis Kalvarijoje, iš Prezidento, deja, nesigirdėjo. Vis ir toliau telinksniuojama svetimųjų interesų primesta Lietuvai neigiama “Suvalkų koridoriaus” sąvoka.