Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui strategiškai svarbaus magistralinio kelio „Via Baltica“ paskutinės atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atnaujinimui Europos Komisija (EK) šią savaitę papildomai skyrė 48 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF) lėšų. Užbaigus šią 12 kilometrų ilgio atkarpą, planuojama, kad automagistralė nuo Kauno iki Varšuvos bus visiškai užbaigta jau 2025 m. rudenį.
„Bendro mūsų kadencijos darbo su Europos Komisija rezultatas – pritarta Lietuvos prašymui skirti strateginės reikšmės transporto infrastruktūros projektams šalyje europinę paramą. Tai padės mums suteikti reikšmingą postūmį tolesnei susisiekimo ir karinio mobilumo jungčių regione plėtrai bei integracijai su Vakarais. Šiandieniniame geopolitiniame kontekste tai kertinė sąlyga ne tik viso regiono ekonominiam augimui, bet ir nacionaliniam saugumui“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Įgyvendinant „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos atnaujinimą, iš viso apie 40 km, iki šiol jau skirta 89,6 mln. eurų CEF ir 79,6 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų. Visos investicijos šiam keliui atnaujinti, įskaičiuojant ir ES paramą, planuojama, gali viršyti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.
Lietuva Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšoms gauti pagal CEF dvigubos paskirties (įskaitant kariniam mobilumui) skirtų projektų įgyvendinimą teikė paraiškas ir aktyviai dalyvavo visuose skelbtuose kvietimuose. CEF parama buvo gauta visų „Via Balticos“ ruožų atnaujinimui.
„Via Balticos“ atnaujinimo projektas pagal kuriamos naujos infrastruktūros mastą bei statybų greitį yra didžiausias šalies kelių statybos projektas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.
Šiuo metu jau yra užbaigti 12,5 km ilgio „Via Balticos“ ruožų atnaujinimo darbai, planuojama, kad iki šių metų pabaigos bus baigtas tvarkyti dar 16 km ilgio ruožas ties Marijampole. Darbai paskutiniuose 12 km ties Lietuvos ir Lenkijos siena jau prasidėjo ir bus užbaigti kitų metų antroje pusėje.
Taip pat 8,6 mln. eurų iš CEF ketinama skirti elektros tiekimo laivams infrastruktūros vystymo projektui Klaipėdos uoste, dar po maždaug 5 mln. eurų – Lietuvos geležinkelių vidinių procesų skaitmenizavimo darbams įgyvendinti ir oro eismo valdymui atnaujinti.
Be to, EK sprendimu apie 458 mln. eurų bus papildomai skirta europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“ tiesti nuo Kauno link Lietuvos ir Latvijos sienos. Šiame brandžiausiame projekto ruože jau statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai beveik 30-ies kilometrų atkarpoje. Šiemet planuojama pasirašyti sutartis dėl naujų geležinkelio sankasos ruožų ir darbų vykdymo dar papildomai maždaug 40 km ruože ir darbus vykdyti iki 70 km ilgio atkarpoje.
O kaip yra su jau 2016 m. baigtu “Rail Baltica” greituoju geležinkeliu nuo Kauno iki Lenkijos sienos? Tam išleista apie 400 mln. ES lėšų – nepamatuotai – be naudos. Ar atsakomybės iš konservatorių ir socdemų Premjerų Kubiliaus ir Butkevičiaus už tai – taip ir nebus pareikalauta. Kur tada yra ir kam reikalinga naujai įkurta ES prokuratūra! Gal visgi, tiesiant geležinkelį link Lenkijos iš naujo, ministrui Skuodžiui nederėtų praeiti pro šalį nepastebėjus buvusių Premjerų padarytų nuostolių valstybei?
Malonu skaityti žinias, kad Lietuvoje tvarkomi keliai, gerėja pagrindiniai keliai ir magistralės. Tam skiramos ES lėšos panaudojamos valstybės kūrimui. Tačiau žinom, kad dešimtmečiais užleisti keliai ir tiltai, neesfaltuoti žvyrkeliai, kitos kelių neūkiškumo ir netvarkos problemos.Vien iš valstybės biudžeto metams reikia 1,2 milijardo eurų Lietuvos kelių tvarkymui. Iš kur paimti tokias lėšas, kai valstybė praskolinta? Tačiau kelių tvarkymo ir rekonstravimo klaidas ir neūkiškumą, net nusikalstamą galima pastebėti gan dažnai. Visuotinai žinomas kelių ir gatvių siaurinimas. Kam tai naudinga– dar reikia pagalvoti.Siaurinant kelius dažnai paliekamos plačios ir ilgos vad. saugos salelės. Susiaurėjusioje kelio dalyje galima pravažiuoti tik vienam automobiliui. Tokiuose susiaurėjimuose greitai atsiranda provėžos, išmuštos duobės ir sugadintas kelias.Įdomiai vykdoma kelio Utena–Molėtai kelio rekonstrukcija Utenos mieste. Vyksta ilgalaikis transporto eismo apribojimas, atliekami dideli darbai, abejose kelio pusėse įrengiami šaligatviai, dviračių takas ir dvi priešingų krypčių eismo justos, atskirtos saugos juosta viduryje. Tačiau matosi, kad kelio juostos įrengtos tik vienai eismo juostai. Kelyje nenumatyta eismo juosta tehniniam transportui. Kaip vyks eismas įvykus autoįvykiui? Kaip bus šalinamos kliūtys kelyje? Kaip veks vadinamas karinio mobilumo principas? Kai pamatai tokius dalykus visuomet pagalvoji. Ar tai klaidos ar tradicinis griovimas su ilgomis pasekmėmis ir kam tai naudinga? Kad tai žalinga–neabejotina.