Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai grąžino per 336 mln. gėrimų užstato pakuočių – lygiai pusę pernai pasiekto rekordinio skaičiaus. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) taip pat pastebi, kad atėjus vasarai žmonės vis aktyviau prisideda prie iniciatyvos „Keisk tarą į šlamančius“ – aukoja užstatą, kad Lietuvoje būtų išsaugota daugiau senųjų miškų.
Pasak USAD vadovo Gintaro Varno, šešių mėnesių duomenys rodo, kad užstato sistema gyventojai naudojasi ne mažiau aktyviai negu pernai, kai buvo pasiektas metų rekordas. USAD statistika rodo, kad pernai buvo grąžinta per 672 mln. pakuočių vienetų, o per pusmetį šiemet – jau daugiau kaip 336 milijonai.
„Vasarą gaiviųjų ir kitų gėrimų parduodama daugiausia, todėl labai svarbu, kad visos užstato pakuotės sugrįžtų pas gamintojus ir importuotojus kaip vertinga, perdirbti tinkama, žaliava. Įpusėjus vasarai, taros grąžinimo rezultatai nuteikia pozityviai, nes vidutiniškai vienas šalies gyventojas šiemet jau yra grąžinęs apie 120 pakuočių“, – teigia G. Varnas.
Dalis užstato virto išsaugotu mišku
Tuo pat metu sėkmingai vyksta „Keisk tarą į šlamančius“ iniciatyva: G. Varnas prognozuoja, kad vasarą bus pasiektas simbolinis milijonas paaukotų pakuočių. Taigi, nuo iniciatyvos starto surinktos lėšos prilygs 100 tūkst. kvadratinių metrų išsaugoto miško, kuriame gali gyvuoti retos augalų ir gyvūnų rūšys, tokios kaip lūšys, juodieji gandrai ar kurtiniai.
Už dalį paaukotų lėšų šiemet jau išpirkti du miško plotai Druskininkų savivaldybėje, greta Raigardo slėnio, – iš viso apie 6 hektarai, kurie „Sengirės fondo“ pastangomis prijungti prie didesnio masyvo, apsaugoto nuo žmogaus įsikišimo.
Grąžinta tara užtikrina švaresnę aplinką ir sutaupytus išteklius
Per pirmą šių metų pusmetį, USAD duomenimis, gyventojai grąžino daugiausia tuščių PET plastiko pakuočių – net 174,4 mln., aliuminio skardinių grąžinta – beveik 140 mln., stiklo butelių – per 21,3 mln. vienetų, plieno skardinių – beveik 612 tūkstančių. Bendras per 2024 metų sausį–birželį grąžintų užstato pakuočių skaičius yra 11 mln. vienetų didesnis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais.
Pasak G. Varno, pusmečio rezultatai rodo, kad platus taromatų tinklas Lietuvoje padeda tūkstančiams tonų pakuočių atliekų sklandžiai nukeliauti pas perdirbėjus. Tuščios PET plastiko, aliuminio, plieno ir stiklo pakuotės yra vertingos antrinės žaliavos, jas perdirbus gaminami nauji daiktai ir sutaupoma išteklių, lyginant su gamyba iš pirminių žaliavų.
Trys didieji miestai – beveik 140 mln. pakuočių
Pastebima tendencija, kad didžiausi užstato pakuočių kiekiai surenkami didžiuosiuose šalies miestuose ir jų apylinkėse. Vilniaus mieste per pusmetį surinkta daugiau kaip per 75,3 mln., Kaune – 43 mln., Klaipėdos mieste – 21 mln. pakuočių.
Vilniaus rajone į surinkimo vietas atkeliavo 9,4 mln. pakuočių, Kauno rajone – 7,6 mln., Klaipėdos rajone – 6,6 milijono. Šiauliuose gyventojai grąžino 13 mln., Panevėžyje – beveik 12 mln. užstato pakuočių.
Daugybę poilsiautojų pritraukiančios ežeringos šalies vietovės ir pajūris taip pat svariai prisideda prie gamtos apsaugos nuo gėrimų pakuočių atliekų. Per pusmetį Utenoje ir jos apylinkėse grąžinta per 4,8 mln. pakuočių, Zarasų ir Ignalinos rajonuose – po beveik 1,6 mln., Molėtų rajone – 2,2 mln., Trakų – 3,2 mln., o taros surinkimo vietose Palangoje – daugiau kaip 3 mln. gėrimų pakuočių.
