Įsibėgėjus auksaspalvių voveraičių sezonui pasigirsta gurmanų kalbos, kad jos – tikras virtuvėje gimstančių šedevrų objektas. Ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, kur neretai šie grybai vadinami nacionaliniu sezono delikatesu, bet ir visame pasaulyje. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiemet voveraičių pirkėjai išsiilgę dvigubai – jų parduoda beveik du kartus daugiau nei pernai per pirmąsias prekybos savaites. Su kaupu mėgautis šiuo grybu kviečia ir sveikos mitybos šalininkai – dietistės Vaidos Kurpienės teigimu, voveraitės yra puikus vitaminų, mineralų bei ląstelienos šaltinis.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė dalinasi, kad šiemet dėl palankių oro sąlygų, šilumos ir drėgmės, pirmojo lietuviškų voveraičių derliaus pirkėjai sulaukė anksčiau nei įprasta – birželio viduryje.

„Voveraitės – išties pirkėjų itin laukiamas, mėgstamas ir vienas populiariausių lietuviškų grybų. „Maximos“ duomenys rodo, kad vien praėjusiais metais pirkėjai jų įsigijo daugiau nei 4 tonas. Šio grybo sezoną sunku įsivaizduoti be vieno populiariausių patiekalų – voveraičių ir šviežių bulvių dueto, todėl tai neturėtų stebinti, kodėl tautiečiai šiemet voveraičių sezoną pasitiko su dideliu džiaugsmu“, – dalinasi I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Grybai – ląstelienos šaltinis

Nesvarbu apie kokius grybus bekalbėsime, ar tai būtų didingieji baravykai, ar kuklesni kazlėkai, grybų entuziastai neretai pirmiausiai išskirs jų unikalų skonį. Vis tik mitybos specialistai ragina nepamiršti ir grybų maistinės vertės.

Prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalinasi, kad bendrąją prasme grybai naudingi vario, magnio, seleno, D ir B grupės vitaminų gausa. Juose taip pat yra žmogaus organizmą stiprinančių ir uždegimus mažinti padedančių medžiagų bei gausu folio rūgšties, kuri taip reikalinga besivystančiam organizmui.

„Grybai – puikus ląstelienos šaltinis. Pastaroji virškinimo procesuose užima labai svarbią vietą, tad būtent ląstelienos dėka ilgiau jaučiame sotumo jausmą ir mažiau skundžiamės žvėrišku apetitu. Be to, tyrimai rodo, kad tam tikros ląstelienos rūšys, pavyzdžiui, beta gliukanai ir cholinas, kurių randama ir grybuose, gali padėti mažinti cholesterolio lygį ląstelėse, stiprinti imunitetą ir kovoti su uždegiminiais procesais“,  – pasakoja V. Kurpienė.

Auksinė ne tik spalva, bet ir nauda

Pasakodama apie bendrą grybų naudą dietistė priduria, kad grybautojai ir ragautojai ne veltui taip vertina voveraites – iš kitų grybų jos išsiskiria kone ankstyviausiai prasidedančiu sezonu, unikalia spalva ir nepakartojamu skoniu.

„Yra žmonių, kurie nors ir grybų nemėgsta, tačiau voveraites skanauja su malonumu. Iš dalies tą nulemia unikalios jų savybės – tai ypač aromatingi grybai, kurių skleidžiamas kvapas skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą. Tad galima sakyti, kad valgant voveraites, kūnas tarsi užsikuria pradėti virškinimo sistemos procesus“, – pasakoja „Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė.

Beje, dietistė pabrėžia, kad kaip ir daugelis kitų grybų, voveraitės – sveikatai palankus maistas, tačiau norint gauti daugiausiai naudos, ypač svarbus taisyklingas jų paruošimo būdas.

„Voveraitėse gausu vitaminų A, B, D ir E, jose nemažai geležies, kalcio, magnio ir kitų mineralų. Tai puikus baltymų šaltinis, kuriuo drąsiai gali mėgautis ir visavalgiai, ir propaguojantys kitas mitybos rūšis. Beje, suvartojami kiekiai turi būti adekvatūs, nes voveraitėse, kaip ir kituose grybuose, yra nemažai skaidulų, todėl suvalgius jų per daug, kai kurie gali susidurti su nemaloniais jausmais pilvo srityje“, – atkreipia dėmesį V. Kurpienė.

Su kokiu garnyru geriausiai skanauti voveraites?

Voveraičių mėgėjai sutiks, kad šie grybai puikiausiai dera įvairiausiuose receptuose – nuo tradicinių padažų ir pagardų bulvėms, iki šiuolaikiškų priedų picoms ar salotoms. Vis tik V. Kurpienė įspėja, kad kaloringi padažai su spirgučiais, grietinėle, sviestu, taukais ar dideliu kiekiu aliejaus užgožia voveraičių naudas kūnui ir gerokai jį apsunkina.

„Voveraičių paruošimas nereikalauja didelių įgūdžių, o pats optimaliausias ir palankiai subalansuotas gamybos būdas – nuvalytos, karštu vandeniu nuplikytos ir lengvai keptuvėje ant nedidelio kiekio sviesto pakeptos voveraitės. Kartu pakepinti tinkamas ir česnakas, svogūnas, o gardinimui –  minimalūs kiekiai druskos, pipirų. Voveraitės puikiai atsiskleidžia su prieskoninėmis šviežiomis žolelėmis – jų skonį pabrėžia krapai, petražolės, čiobreliai“, – patarimais dalijasi V. Kurpienė.

Išskirtinis perlinių kruopų su keptomis voveraitėmis receptas

Norintiems pasimėgauti pirmuoju šviežiu derliumi dietistė siūlo išskirtinį receptą, kuris savo skoniu nenusileis tradiciniam bulvių košės ir voveraičių patiekalui. Jam paruošti reikės:

• 60 g perlinių kruopų;

• 60 g agurko;

• 40 g voveraičių;

• 1 šaukštelio mielių dribsnių;

• pusės šaukštelio lydyto sviesto;

• krapų;

• svogūnų laiškų;

• druskos ir pipirų (pagal skonį).

Gaminimas. Vakare perplaukite perlines kruopas šaltu vandeniu ir užmerkite, kad jos brinktų per naktį – dėl prasidedančio dygimo proceso jos taps tik vertingesnės.

Ryte vandenį, kuriame mirko kruopos, išpilkite ir pakeiskite jį nauju (santykiu 1:2), o tuomet kartu su kruopomis bei druska užvirkite 2–3 minutėms ir palikite brinkti. Kiek laiko truks brinkimas – priklausys nuo gaminamų porcijų kiekio, puodo ir viryklės tipo, tačiau įprastai prireikia 20–30 minučių. Nepamirškite, kad išbrinkusios kruopos turi išlikti kramtomos konsistencijos.

Kol kruopos brinks, voveraites apkepinkite keptuvėje su lydytu sviestu, krapais ir svogūnų laiškais, pagardinkite prieskoniais. Paruoštas kruopas patiekite su keptomis voveraitėmis ir pjaustytu agurku, pagardintu mielių dribsniais.