Liepos 7 d. 14 val. Kernavės archeologinės vietovės muziejuje atidaroma fotografijų paroda „Kernavės archeologinė vietovė 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše“, o 15 val. minėjimo renginius tęs diskusija „Kaip (su)valdyti UNESCO paveldą?“.
Lietuvos Troja, archeologijos Meka – taip dažnai apibūdinama Kernavės archeologinė vietovė mini UNESCO Pasaulio paveldo vertybės statuso suteikimo 20-metį.
„Ši sukaktis – tai Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos nuoseklaus ir atsakingo darbo įprasminimas, siekiant išlaikyti ir išsaugoti išskirtinės vertės Kernavės kultūrinį kraštovaizdį, jame esančių paveldo išteklių kokybę ir svarbą Baltijos regiono istorijai pažinti“, – sako Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas dr. Ramojus Kraujelis.
Į UNESCO saugomų pasaulio paveldo vertybių sąrašą Kernavės archeologinė vietovė įrašyta pripažįstant jos svarbą pagal du Pasaulio paveldo komiteto nustatytus išskirtinės visuotinės vertės bruožus: kaip vertybė, pristatanti baltiškojo regiono gyvenviečių raidą nuo epipaleolito iki viduramžių ir atspindintis vieną esminių Europos istorijos žingsnių – pagoniškosios bendruomenės virtimą krikščioniškąja; kaip vertybė, atstovaujanti kultūrinio kraštovaizdžio rūšiai su išlikusiomis archeologinėmis vertybėmis – senovės gyvenvietėmis ir gynybine piliakalnių sistema, kuriai būdinga tam tikra fortifikacinių įrengimų struktūra, raida ir panaudojimas.
Kernavės archeologinė vietovė – išskirtinis teritorinis archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, pristatantis Lietuvos priešistorę ir ankstyvąjį Lietuvos valstybės formavimosi laiką.
Paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas, penkių piliakalnių gynybinė sistema ir dešimties tūkstančių metų žmonių gyvenimo bei ryšių su aplinka pėdsakai – tai kultūrinio kraštovaizdžio, mažai pakitusio iki šių dienų, pavyzdys.
Juro Stasiūno nuotrauka
