Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis sutarta keisti pajamų iš finansinių investicijų apmokestinimo tvarką ir sudaryti sąlygas gyventojams patogiau investuoti į įvairius finansų rinkose platinamus produktus.
Kadangi kaip viena iš pasyvaus investavimo į finansinius produktus priežasčių įvardijamas sudėtingas pajamų iš tokių produktų apmokestinimo reglamentavimas, įstatymo pakeitimais nutarta nuo 2025 m. įvesti naują priemonę – investicinę sąskaitą, kuri sudarys galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, gyventojų pajamų mokestį mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams.
Pagal naują investicinės sąskaitos modelį apmokestinamas bus tik galutinis investavimo į įvairius finansinius produktus rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos. Per investicinę sąskaitą galimų investuoti lėšų suma nebus ribojama.
„Pavyzdžiui, jeigu yra įnašas į investicinę sąskaitą 4 tūkst. eurų, išsiimame 5,2 tūkst. eurų, tai gyventojų pajamų mokestis būtų mokamas nuo 1,2 tūkst. eurų pritaikius 15 proc. tarifą“, − anksčiau yra sakęs iniciatyvos rengėjas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Pasak jo, šiuo metu nutinka atvejų, kai pardavus produktą patiriama nuostolių, o investavimo pajamos vis tiek yra apmokestinamos. Politiko įsitikinimu, siūlymas apmokestinti tik galutinius investavimo į finansinius produktus rezultatus tikrai turėtų palengvinti ir paskatinti investavimą. Be to, anot jo, ši iniciatyva prisidės ir prie investicinio klimato gerinimo, ir prie žmonių finansinio raštingumo didinimo.
„Šiuo metu gyventojai banko sąskaitose laiko per 22,5 mlrd. eurų. Didžioji dalis yra laikomi tiesiog einamosiose sąskaitose, kai jokie procentai nėra skaičiuojami net už terminuotus indėlius. Todėl, manau, toks būdas galėtų paskatinti žmones investuoti. Tai išjudintų indėlius, kuriuos žmonės turi bankuose, kartu tai prisidėtų ir prie ekonominės naudos kūrimo tiek patiems investuotojams, žmonėms, tiek ir Lietuvos ekonomikai tai būtų paspirtis“, − Seimo posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Nauja priemone norintys pasinaudoti gyventojai neprivalės atidaryti specialios tikslinės sąskaitos, investicine sąskaita nuspręsta laikyti bet kurią gyventojo sprendimu mokesčių administratoriui deklaruotą sąskaitą, kurios lėšas nuolatinis Lietuvos gyventojas naudos tik investicijoms į finansinius produktus. Jei gyventojas kaip investicines sąskaitas deklaruos kelias sąskaitas, per šias sąskaitas gautų investicijų rezultatas bus apskaičiuojamas bendrai.
Per investicinę sąskaitą bus leidžiama investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius (pvz., viešai platinamas akcijas, obligacijas), pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjektų vertybinius popierius, tam tikras išvestines finansines priemones, per sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformas platinamas priemones, į Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių taupymo lakštus.
Investicinę sąskaitą turintis gyventojas neprivalės visų investicijų atlikti per šią sąskaitą, tačiau pajamos iš investicijų ne per investicinę sąskaitą bus apmokestinamos bendra galiojančia tvarka.
Pataisomis taip pat nutarta palaipsniui atsisakyti lengvatų ilgalaikio draudimo ir III pakopos pensijų įmokoms ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatą taikyti ateinančius 10 metų gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims, sudarytoms iki 2024 metų pabaigos.
Mano supratimu, investicijos į šią sąskaitą yra investicijos į nieką Lietuvoje (globaliam pasauliui gal būt naudinga). Mums reikia geresnio švietimo, geresnių kelių, ekologiškesnio žemės ūkio… čia, o ne kažkur. O valdžia rūpinasi tais, kurie neturi kur dėti pinigų ir taip. Įstatymas priimtas net neišdiskutavus.
Skaičiau, kad Lietuvoje senatvės pensijos vienos mažiausių Europos Sąjungoje, mažesnės tik Kroatijoje ir Bulgarijoje. O štai pensijos Rumunijoje, Lenkijoje, net Estijoje bei Latvijoje- didesnės, negu Lietuvoje. Kita vertus, peržvelgus viešas kai kurių kandidatų į Seimą pajamų deklaracijas, susidaro įspūdis, kad kartais nuo milijono eurų metinių pajamų sumokama apie 1,5 proc. pajamų mokesčio.Manau, Vokietijoje ar Anglijoje nuo tokių metinių majamų būtų sumokėtas 45 proc. pajamų mokestis.