Saugūs namai yra vienas iš pamatinių mūsų poreikių, o naujausias tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidė, kad savo būsto saugumą daugelis sieja ne tik su fizine apsauga (patikimais užraktais ar spynomis), bet ir su tarpasmeniniais santykiais. Kas penktas Lietuvos gyventojas sako, kad pažinodami savo kaimynus, jaučiasi saugiau. Deja, daugiabučių gyventojai dažnai tuo pasigirti negali, o bendravimas paprastai apsiriboja tik mandagiu pasisveikinimu. Kas tai lemia ir kaip galima pagerinti situaciją, pasakoja psichologas Paulius Rakštikas.
„Anksčiau, pritrūkus druskos ar aliejaus, buvo visiškai natūralu pasibelsti į kaimyno duris ir to paprašyti. Šiandieniniame mieste parduotuvė yra arčiau nei kaimynas, kalbant perkeltine prasme. Šiais laikais galime dienų dienas praleisti namuose vieni, pandemija tai kaip niekada gerai parodė. Galima sakyti, priklausymas bendruomenei tapo nebebūtinu“, – sako psichologas.
Jo teigimu, įtampa tarp kaimynų gali kilti ir dėl privatumo, kurį taip paprasta pažeisti, gyvenant daugiabutyje. „Kaimynai gyvena arti vienas kito, o privatumas mums yra didelė vertybė, ypač miestuose, kur jis yra gana ribotas. Kaimynai, sąmoningai ar ne, šį privatumą gali peržengti pačiais įvairiausiais būdais: erdve, garsu, kvapu, žvilgsniu, veikla ir t. t. Tai ne visada malonu, todėl santykiai gali tapti įtempti. Juolab, kad kai kurios veiklos, pavyzdžiui, garsus muzikos klausymas dieną, nėra uždraustos, bet gali trukdyti kaimynams. Taip dažnai iškyla situacijos, kurios gali būti išsprendžiamos tik geranoriško susitarimo keliu“, – sako P. Rakštikas.
Vis dėl to, pasak jo, nors išoriniai gyvenimo pokyčiai įvyksta gana greitai, žmogaus vidiniai poreikiai tokiu greičiu nekinta. Priklausyti bendruomenei, kurti santykius, bendrauti yra ir bus vieni svarbiausių poreikių, užkoduotų mūsų evoliucijoje. Šiuos poreikius mes natūraliai galime tenkinti su šeimos nariais, bičiuliais, bendradarbiais, draugais ir, žinoma, kaimynais.
Atverkite duris draugystei su kaimynais
Anot psichologo, santykiai su kitais žmonėmis nėra duotybė, jie priklauso nuo mūsų pačių dedamų pastangų.
„Daugelis esame pajutę, kad mažesnėse bendruomenėse žmonės nepažįstamuosius pasitinka atviriau. Didėjant miestui, vieno žmogaus istorija tarsi paskęsta, žmonės svetimėja. Tad, norėdami megzti ryšius su kaimynais, galime perimti mažos bendruomenės kūrimo idėją. Jei esame naujakuriai, galime pasinaudoti savo nežinojimu ir užmegzti ryšį klausdami, kokie susibūrimai vyksta ar kaip organizuojami tam tikri dalykai.
Galime prisistatyti naujai bendruomenei virtualioje grupėje. Taip pat galime pasibelsti į naujų kaimynų duris ir prisistatyti asmeniškai, apsikeisdami geros valios ženklais, pakviesdami į svečius susipažinti. Priminus sau, kad visi mes turime ryšio su kitais poreikį, gali būti drąsiau žengti šį žingsnį“, – sako psichologas.
Noras bendrauti ir būti priimtiems kaimynų yra pažįstamas kone visiems naujakuriams. Pasak IKEA interjero dizaino skyriaus vadovės Mortos Bučinskienės, naujausias tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidė, kad žinojimas, kokie žmonės gyvena už mūsų buto sienų, ne tik leidžia jaustis saugiau, bet, supratimas, kad prireikus galime kreiptis į kaimynus pagalbos ar tiesiog su jais pasikalbėti leidžia mums jaustis saviems savo bendruomenėje. Tą apklausoje atitinkamai pažymi 21 proc. ir 17 proc. respondentų Lietuvoje. M. Bučinskienė dalijasi keliomis idėjomis žengti pirmam žingsniui.
„Kai kuriose Skandinavijos šalyse naujus kaimynus įprasta pasveikinti, atnešus dovanų naminės duonos. Kodėl ir jums nepabandžius iškepti duonos, pyrago ar sausainių? Dovanos dalimi gali tapti ir praktiška pakuotė. Pavyzdžiui, duonos kepalą galite suvynioti į dailų virtuvinį rankšluostį, sausainius – atnešti gražioje lėkštėje, o bandeles – duonos krepšyje“, – vardija interjero dizainerė.
Dar viena širdį sušildančios dovanos idėja – įvairios namų dekoracijos. Naujus kaimynus galima nudžiuginti vaza su gėlėmis, kurios papuoš bet kokią erdvę ir leis užmegzti pirmąjį pokalbį. Tokia dovana neturi daug kainuoti – svarbiausia geri norai.
Žengus pirmąjį žingsnį, M. Bučinskienė ragina tęsti gilesnę pažintį su kaimynais: „Pasiūlykite visiems atsinešti vaišių maisto indeliuose ir susitikti namo kieme, o patys paruoškite iškylos erdvę: patieskite pledų, pakabinkite lauko šviestuvų ir pasirūpinkite, kad fone skambėtų muzika. Niekas taip nesuartina, kaip draugiški pokalbiai, jaukus apšvietimas ir namuose ruoštas maistas.“
